Gruodžio 4 d. savivaldybės tarybos posėdžių salėje rinkosi naują ketverių metų kadenciją pradedantys Šakių rajono savivaldybės seniūnaičiai, kuriuos pasveikino savivaldybės vadovai ir įteikė pažymėjimus, supažindino seniūnaičius su jų funkcijomis. Žmonių pasitikėjimą gavę 77 lyderiai Šakių rajono labui kol kas neatlygintinai darbuosis visose 14-oje seniūnijų.

Į vieną vietą susirinkusį tikrą seniūnijų branduolį – seniūnus ir seniūnaičius – pirmiausiai pasveikino savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius.

„Mes matom, kad jūsų, seniūnaičiai, darbas gal truputėlį buvo ir ne taip įvertintas, kaip jūs norėtumėt. Mes laukiam valstybinio teisės akto, nors kai kurios savivaldybės savo sprendimu priėmė sprendimą mokėti tam tikras priemokas seniūnaičiams <...>. Noriu pažadėti jums, kad prie atsilyginimo seniūnaičiams mes dar sugrįšime“, – kalbėjo vicemeras linkėdamas seniūnaičiams neprarasti entuziazmo ir ryžto darbus atlikti, o seniūnus ragino, kad šie girdėtų seniūnaičius, ieškotų sprendimų kalbantis.

Sveikinimo žodį šiuo metu atostogaujančio administracijos direktoriaus vardu perdavė jį pavaduojanti Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Felicita Totoraitienė dėkodama, kad seniūnaičiai sutiko eiti šias pareigas.
Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jūratė Šneideraitienė supažindino seniūnaičius su jų funkcijomis akcentuodama, kad pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis seniūnaičių veiklą, yra Vietos savivaldos įstatymas bei savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatai.

„Seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Kokios jos? Seniūnaitis turi teisę dalyvauti tiesiogiai rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų priimamus projektus, taip pat gali dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, dalyvauja pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje“, – seniūnaičio teises ir pareigas priminė J. Šneideraitienė pabrėždama ir tai, kad kalendoriniams metams pasibaigus per du mėnesius seniūnaitijos gyventojams pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems metams.

Anot J. Šneideraitienės, seniūnaitis geriausiai žino seniūnijos problemas, su kuriomis ateina pas seniūną, yra arčiausiai žmonių.

„Todėl vienas iš seniūnaičių siekių būtų skatinti gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, rūpintis apsauga, labiausiai pažeidžiamais bendruomenės nariais, kad gyventojai puoselėtų tiek savo vietovės materialųjį, tiek nematerialųjį paveldą“, – kalbėjo J. Šneideraitienė pridurdama, kad kol kas savivaldybė neturi pasitvirtinusi tvarkos dėl seniūnaičio darbo apmokėjimo, tikindama, kad su nauju biudžeto patvirtinimu seniūnaičiams bus numatyta ir atlyginimo tvarka už jų darbą.

Atskubėjęs rajono meras Raimondas Januševičius taip pat padėkojo seniūnaičiams, kad šie „ryžosi būti bendruomenės dalimi ne dėl atlygio, o dėl to, kad tame krašte gyvena ir tas kraštas jiems labai rūpi“. Meras pateikė pavyzdį, kai jam vos pradėjus dirbti kreipėsi Kaimelio seniūnaitis dėl remontuojamo kelio, ir darbai buvo pakreipti kita linkme.

„Noriu paprašyti, kad jūs būtumėte tos akys ir žinios, kurie pirmi atnešat informaciją seniūnams, kurie padeda ir kartu sprendžiami visos bendruomenės klausimai“, – kalbėjo meras ir linkėjo seniūnaičiams ryžto, pasitikėjimo savimi bei pažadėjo administracijos palaikymą.

Naujai išrinktus ir jau senbuvius seniūnaičius seniūnų vardu sveikinusi Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė padėkojo, kad šie sutiko būti seniūnų komandos dalimi ir linkėjo „teisingai atstovauti gyventojams“.

Visiems seniūnaičiams įteiktos simbolinės dovanos linkint būti atrama seniūnams, bendruomenei bei visam Šakių rajonui.

Smalsu pakalbinti ir pačius seniūnaičius. Štai pirmą kartą Briedžių-Bizierių-Prancų-Švarplių seniūnaitijos seniūnaite buvo išrinkta Dinara Gudaitienė, kuri tikino, kad ir anksčiau buvo siūlyta jos kandidatūra, bet vis atsisakydavo.

„Pamačiau, kad kažkas turi tuos darbus daryti, tai jei aš nesutinku, tai kas darys... Turime stiprią bendruomenę, tuo labai džiaugiamės, tai, manau, vienas iš seniūnaičio darbų ir būtų pagalba bendruomenei. Mes dirbam viską bendrai“, – kalbėjo D. Gudaitienė.

Paluobių seniūnaitei Aidai Mozūraitienei šios pareigos taip pat naujos. Moteris atskleidė, kad nesutikti negalėjo, nes „jai rūpi savas kraštas“.

„Kad būtų žmonėms geriau ir lengviau spręsti visus klausimus, reikia padėti. Kol kas labai didelių problemų Paluobiuose nematome. Labai Griškabūdžio seniūnas rūpinasi mumis“, – kalbėjo A. Mozūraitienė.

O štai Lepšių seniūnaitis Regimantas Pavalkis seniūnaičio pareigose nuo pat seniūnaitijų įsikūrimo pradžios. Regimantas sako, kad tų problemų visur yra. Labiausiai šio krašto bendruomenė nori sutvarkyti vietą, kur vaikai galėtų maudytis, sutvarkyti Šilgalių koplyčios grindis ir, be abejo, labiausiai laukia asfaltuoto kelio iki Lepšių gyvenvietės.

Veršių seniūnaitis Romas Milius taip pat senbuvis.

„Nėra ta seniūnaičio duona lengva, kaip galbūt kažkam atrodo. Be abejo, ir tas atlygis, bent tie keliasdešimt eurų būtų gerai. Dirbam kone 15 metų neatlygintinai. Veršiuose problemas daugiausiai išsprendžiam vietoje, be didelių ginčų, kai trūksta pajėgumų – kviečiam Sintautų seniūną. Daug veiklų padarom per bendruomenės įgyvendinamus projektus“, – pasakojo R. Milius.