Asta GVILDIENĖ

Prabėgo metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis jie žvelgia į rytojų, šiandien kalbiname pirmąją kadenciją taryboje dirbančią LŽŪKT Šakių skyriaus ekonomikos konsultantę ir Kredito unijos Zanavykų bankelis valdybos pirmininkę Aušrelę Pukinskienę.

Nuotr. Nors jau praėjo vieneri metai, tačiau A.Pukinskienė sako, kad taryboje vis tiek jaučiasi naujoke.

Kokie  jums  buvo pirmieji metai taryboje?

Metai sunkūs nebuvo. Aš nesu iš tų, kurie politinėje veikloje labai aktyvūs ir turi didelę patirtį, tačiau jau po pirmųjų tarybos posėdžių viskas susidėliojo į savo vietas. Nors jau praėjo vieneri metai ir tarybos darbe viskas aišku, aš vis tiek čia jaučiuosi naujoke. Labai gerai, kad didžiąją dalį tarybos narių sudaro ne vieną kadenciją dirbantys ir patirties turintys žmonės, kurie gali patarti, paaiškinti, pakonsultuoti. Buvo išlaikytas tęstinumas, todėl iš vėžių nei vienas nebuvo išmuštas. Darbas vyko sklandžiai.

 
Ko daugiau matote šiandieniniame gyvenime: pozityvo, abejingumo ar negatyvo?

Tai priklauso nuo to, tarp ko mes gyvename. Jei atsiduriame ligoninėje, tai mums atrodo, kad visi serga. Jei ateiname į teisėsaugos įstaigas, tai manome, kad aplinkui vieni nusikaltėliai. Ten, kur dirbu aš, visi ateina su pavasarinėmis nuotaikomis, su teigiamomis mintimis, su noru sėti, sodinti, kabintis į gyvenimą. Aišku, liūdna, kai matai geriančius ir nieko neveikiančius žmones. Tačiau yra taip, kaip yra. Viskas priklauso nuo minčių ir nusiteikimo. Savo prigimtimi mes esame labai skirtingi. Vienam stiklinė vandens gali pasirodyti beveik pilna, o kitam - beveik tuščia.

Kur sunkiau, jūsų manymu, dirbti: pozicijoje ar opozicijoje?

Pozicija ir opozicija visada buvo, yra ir bus. Jos vienodai reikalingos. Sunku ir ten, ir ten dirbti. Kritikos atveju, nei vienam nėra malonu. Pozicijai tenka didesnė našta. Tačiau opozicija reikalinga kalbėjimesi, derėjimesi, interesų derinime, o ne piktuose kivirčuose ir griežtuose tarpusavio kapojimuose. Visi bendri nutarimai turi būti pasiekiami geranorišku susitarimu, be piketų, bado akcijų ar mitingų su vėliavomis. Savo darbe ir gyvenime visada vadovaujuosi principu: „Niekada negailėk to, kas praėjo, ir nebijok to, kas bus“.

Ar pritariate tai nuomonei, kad tarybos narių skaičius turėtų būti mažesnis, nes sumažėjo ir rajono gyventojų skaičius?

Pati efektyviausia darbo grupė, mano manymu, 12 – 14 žmonių. Tačiau, kai tarybos narių išlaikymas nėra susijęs su didelėmis finansinėmis lėšomis, tai net nesvarstau, ar jų skaičių reikėtų padidinti, ar sumažinti. Tai susitarimo reikalas. Šiandien taryboje -  25 nariai. Kuo daugiau tarp jų aktyvių žmonių, kuo daugiau nuomonių, tuo geriau.

Kaip žiūrite į rytojų? Ar pati esate optimistė?

Manau, aš esu optimistė ir toji aplinka, kurioje gyvenu ir dirbu, su kuo susiduriu, yra teigiama. Ruošiu projektus, planuoju investicijas, žiūriu penkerius – septynerius metus į priekį. Šiuo metu vykdomas asbestinių stogų keitimo projektas, finansuojamas ES lėšomis, tačiau mūsų rajone pateikta tik 60 paraiškų – mažiausiai visame Marijampolės regione. Reikia pabrėžti, kad tai daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės, optimistiškai žiūrintys į ateitį, planuojantys, taupantys. Tie, kurie ūkininkauja ar turi savo verslą, juos jau pasikeitė.

Žiūrėdama  į rytojų, matau, kad dirbti ne visi nori, trūksta kai kurių profesijų specialistų, žmonės prašo pašalpų, o ne darbo. Palaikau visus verslą pradedančius ir plėtojančius verslininkus – jiems reikia padėti, kad ir patys galėtų užsidirbti, ir kitus įdarbintų.

Ar tarybos darbe galioja patarlė: „Vienas lauke ne karys...“?

Ši patarlė man daugiau siejasi su kariavimu, kurio taryboje tikrai nereikia. Tačiau ir vienas žmogus gali iškelti tokią originalią idėją ar mintį, kurią visi palaikys. Kiekviename komitete prieš posėdį gimsta po perliuką, kurie surenkami į vieną.

Kaip manote, ar pranašaujamą  sunkią šių metų ekonominę situaciją galima pakeisti?

Ekonomistai šiandien sako, kad tai dar ne dugnas. Matome, kaip Graikija gyvena iš Europos Sąjungos paramos, kaip sekasi kaimyninėms šalims. Realu, kad daugiametė ekonominė kreivė  tai pakyla, tai vėl nusileidžia. Buvo ant bangos, o šiuo metu vyksta kritimas. Kad bus šiais metais geriau, dar negalima pasakyti. Degalai, maisto produktai brangsta, algos tos pačios. Žmonės akivaizdžiai linkę taupyti, sumažinti įsiskolinimus, atiduoti paskolas. Tai sako, kad jie nėra tikri dėl savo ateities.