Gintarė MARTINAITIENĖ

Savaitraštis „Veidas“ jau šeštąjį kartą pristatė gyvenimo kokybės tyrimą, dar vadinamą savivaldybių reitingu, šalies miestuose ir rajonuose. Reitinge tikinama, kad daugelis kaimiškų regionų tiesiog merdi, o specialistai ateityje prognozuoja dar liūdnesnį vaizdą. Šakių rajonas šiais metais yra 33 vietoje iš 60.

Šakių rajono meras Juozas Bertašius tik išgirdęs klausimą iškart patikino, kad šiuo klausimu nelabai ką gali komentuoti, nes minėtas reitingas jo nedomina. „Atsisakiau dalyvauti ir sakiau įrašykite mus ten, kur norite.

Nematau reikalo pinigus leisti reklamai ir mokėti už kiekvieną apie tave gerai parašytą žodį, tad aš jo nevertinu niekaip. Jei įrašė į 33 vietą, tai, manau, dar labai neblogas rezultatas“, - kalbėjo rajono vadovas. Praėjusiais metais Šakių rajonas reitinge buvo vienuoliktoje, o dar ankstesniais metais – devintoje vietoje.

Reitingo sudarinėtojai šiais metais savivaldybes vertino dar plačiau – įtraukti šeši nauji rodikliai ir iš viso buvo vertinama pagal dvidešimt šešis parametrus. Tiesa, žiūrint į reitingą, būtent naujieji kriterijai mūsų rajoną ir timptelėjo žemyn. Labiausiai - socialinė sritis, tai socialinės rizikos šeimų, socialinių pašalpų gavėjų, taip pat vaikų, gaunančių nemokamą maitinimą ir pensininkų skaičius. Šie mūsų rajono skaičiai gerokai didesni nei aukštesnėse pozicijose esančių savivaldybių. Gana prasta situacija ir su bedarbiais, gyventojų skaičiaus pokyčiu. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus žmonių Šakių rajone siekia 11.8 proc., taip pat nuo kitų atsilieka ir vidutinis darbo užmokestis. Nurodoma, kad Šakių rajone jis yra 1371 litas, kai aukščiau esančiose savivaldybėse daugiau nei 2 tūkst. litų arba arti šios sumos.

 
Yra keletas kriterijų, kur Šakių rajonas gerokai lenkia net didžiuosius šalies miestus. Mūsų rajono savivaldybė iš viso yra skolinga beveik 3 mln. litų, tačiau iš viso neturi vadinamųjų blogųjų skolų. Tuo tarpu pirmoje vietoje esanti Vilniaus miesto savivaldybė prasiskolinusi daugiau nei 334 mln. litų, o blogosios šios savivaldybės skolos sudaro daugiau nei 348 mln. litų. Neblogai mūsų rajonas atrodo ir pagal ES paramą, tenkančią vienam gyventojui, nes čia mes lenkiame ne tik kaimyninius, bet ir daugelį kitų rajonų. Taip pat ne vieną savivaldybę lenkiame renovuotų mokyklų skaičiumi. Nors yra kur temptis, tačiau neblogai atrodome ir sveikatos srityje. Visgi tekste ne vieną kartą įvardijama, kad šalies provincija tiesiog merdi ir realiai jau yra pasmerkta. „Jei kalbėtume visai be užuolankų, tie provincijoje gyvenantys žmonės, kurie patys nėra verslūs ir negali užsitikrinti kokybiško gyvenimo bei saugios ateities sau ir savo vaikams, turėtų kuo skubiau krautis lagaminus ir traukti į Vilnių, Klaipėdą, Kauną ar Dubliną“, - rašoma savaitraštyje. Būtent didžiuosiuose miestuose dar numatomos tam tikros perspektyvos, plėtra, įsidarbinimo galimybė. Aiškinama, kad daugelį regiono problemų išspręstų valstybės gimstamumo skatinimo politika, kurios tiesiog nėra. Kaimiškų vietovių problema ir ta, kad gyventojų, ypač jaunimo, sparčiai mažėja. Jei gimstamumo rodikliai nesikeis, prognozuojama, kad po aštuonerių metų Lietuvoje gyvens apie 2.5 mln., o 2050-2060 metais – nebus nei 2 mln. gyventojų. O juk kažkada, kaip svarstoma tekste, būtent kaimuose gyvenantys žmonės sprendė demografinę problemą, nes šeimos augindavo gausius būrius vaikų.

Rajono meras tikino, kad pastaruoju metu belieka apgailestauti valstybės vykdoma politika, kai savivaldai paliekamas vis mažesnis vaidmuo ir artėjama prie sovietmečio, kai veikė vykdomieji komitetai. Visgi J. Bertašius patikino, kad nereikia į viską žvelgti tik pesimistiškai. „Duok Dieve, kad tik dar blogiau nebūtų. Kol kas eina dirbti žmonių labui, daryti, veikti, atstatyti“, - kalbėjo meras. Jis sakė, jog ne jo, o į Šakius atvažiuojančių reikėtų teirautis, koks įspūdis jiems susidaro čia atvykus. „Tie, kurie seniai čia nebuvę, apsilankę mato didžiulius pokyčius ir tai yra gerai. Net olimpiečiai neturi kur treniruotis, o mes turime baseiną. Tegul jie atvažiuoja pas mus“, - tikino pašnekovas. Nors mūsų rajonas silpnai atrodo socialinėje srityje, J. Bertašius kalbėjo, jog visoms sritims stengiasi skirti vienodą dėmesį. „Stengiamės vienodai dirbti tiek švietimo, kultūros, paveldosaugos ar socialinėje srityse“, - komentavo rajono vadovas.

Pirmoje vietoje yra Vilniaus miesto, antroje – Neringos, trečioje - Klaipėdos miesto, ketvirtoje - Kauno miesto, penktoje - Klaipėdos rajono savivaldybės. Autsaiderės – Akmenės, Zarasų, Anykščių bei Joniškio rajonų savivaldybės. Tarp kaimynų aukščiausią, 10 vietą, užima Marijampolė, 26-ąją – Kazlų Rūda. Kitos kaimyninės savivaldybės yra žemesnėse pozicijose už Šakius. Pavyzdžiui, Jurbarkas užima 48, Vilkaviškis - 49, Kalvarija – 54 vietas.