Politiko nuomone, Lietuvoje įsigalėjusi „baisi biurokratija“: „Tiek įstatymų, reglamentų, poįstatyminių aktų, kad valdininkija pati juose pasimeta kaip džiunglėse. Grįžęs į Strasbūrą visada ten randu ką nors pakeista, ten taip yra, kad tam tikras valdininkas atsakingas už tam tikrą įstatymą, su kuriuo ir dirba. Jį taiso, derina prie žmonių poreikių. O Lietuvoje valdininkas atsako: „Negaliu įstatymas neleidžia“,- dėstė J. Imbrasas.
Jis turėjo pastebėjimų ir dėl to, kaip mūsų šalyje tvarkoma švietimo sistema. „Lietuvos švietimo sistema, ypač pradinė, Europoje apibūdinama kaip labiausiai įvairialypė. Mes nuolat kažką keičiame, bet kodėl negalime pasinaudoti kaip pavyzdžiu, tarkime, Suomijos švietimo sistema, kuri aštuonerius metus pirmauja visame pasaulyje? Gal galime nusiųsti keletą patyrusių specialistų, tegul pasėdi ten mėnesį ir parveža tą modelį mums. O mes klaidžiojam, lyg gyventume taigoje, lyg nebūtų iš ko pasimokyti“- svarstė J. Imbrasas.
Politikas akcentavo, kad rinkėjai turėtų prieš eidami balsuoti labai gerai išsiaiškinti, ką vienas ar kitas kandidatas, kuriam linksta atiduoti savo balsą, yra gero padaręs. „Vienetai klauso, domisi, kas vyksta Seimo posėdžių metu, dauguma balsuoja pasiklausę gražių šnekų. Dėl to ir turime tokį rezultatą, kad patenka į valdžią tie, kurie tik gražiai šneka“,- teigė J. Imbrasas.
Susirinkę šakiečiai domėjosi jaunimo nedarbo, ūkininkų gaunamomis išmokomis ir kitas klausimais.
Pasak J. Imbraso, darbo Europos Parlamente patirtis jam leidžia susidaryti platesnį matymą, todėl Lietuvos situaciją jis regi iš kur kas platesnės perspektyvos, nei gyvenantieji čia. „Kai stebiu, kaip tvarkosi kiti – Vokietija, Anglija, Prancūzija ir kitos didžiosios Europos šalys – man lengviau įvertinti ir palyginti su tuo, kaip tvarkomės mes. Aš tai informacijos daug turiu ir žinau, kaip veikia tas mechanizmas: mus pasiekia daug iškreiptos informacijos, nes viską valdo pinigai“,- mano J. Imbrasas.