Sausio viduryje rajono savivaldybės vicemerės kabinete prie darbo stalo sėdo Savivaldybės socialinės paramos komisija. Jų įtempto darbo rezultatai – nauji dokumentai, jais remiantis seniūnijose nuo vasario bus vykdoma naujoji funkcija. Akcentuota, kad įstatai ne galutiniai ir bus keičiami atsižvelgiant į jų vykdytojų rekomendacijas.

 

Šakių bendruomenių asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė tikino, kad skirstant pašalpas turėtų veikti principas devynis kartus pamatuok ir dešimtąjį kirpk. „Juk kalbama ne apie vieną, o net apie du visuomenei svarbius principus – apie humanišką paramą vargstančiam ir apie jos neteikimą sukčiaujančiam, nes prisidengiant tuo skatinamas neatsakingumo ir veltėdystės suvešėjimas“,- kalbėjo G. Šnirpūnienė. Visa tai buvo paaiškinta praeitą trečiadienį susirinkusiems būsimiesiems pašalpų skirstytojams teigiant, kad jų darbas padės sustiprinti socialinės paramos lėšų skirstymo saugumo pamatus ir parama pasieks jos stokojantįjį pagal tikrąjį adresą.

Naujieji pašalpų skirstytojai pripažįsta: nevertų paramos ieškoti pro padidinamąjį stiklą nereikės. Seniūnijos mažos ir visi vieni kitus puikiai pažįsta. Tačiau yra ir kita pusė: kaip išvengti „kaimo teismo“? Ką daryti, jei gaunantis pašalpą paprašys įrodyti, jog ji atimama neteisėtai? Pasak mero, šią problemą savivaldybė išspręs „visai lengvai“. „O mes juos siųsime į viešuosius darbus. Dvidešimčiai dienų po keturias valandas. Ir visi piktnaudžiautojai iš karto atkris“,- teigė J. Bertašius.

Kad nuo šiol visi gaunantys pašalpas turės dirbti viešuosius darbus, seniūnai labai patenkinti. „Anksčiau jausdavomės lyg elgtumėmės neteisėtai, tačiau pagaliau darbai bus privalomi. Dabar bus darbininkų daugybė, blizgės visi pašaliai“,- šypsojosi Slavikų seniūnas Vidmantas Benediktas Sprainaitis.

Anot J. Bertašiaus, seniūnijose dirbančių žmonių sprendimas dėl pašalpų skirstymo bus „šventas ir neskundžiamas“. „Jei kas ateis pas mane – aš turiu dvejas duris – pro vienas galiu išeiti, pro kitas įeiti ir ratu išeiti. Lygiai tą patį darys administracijos direktorius, pavaduotoja ir visi. Jei kas nors padarys bent vieną išimtį, tas žmogus administracijoje negali dirbti. Mes sugriautume visą sistemą“,- aiškino meras.

 

Iki vasario 20 dienos seniūnijose nešami pašalpų prašymai, kurie bus vertinami pagal naujus kriterijus. Pasirodo, jau esama atvejų, kai žmonės, sužinoję apie naują tvarką, atėję pas seniūnus patys geranoriškai jų atsisakė. „Mūsų seniūnijoje buvo viena šeima, kuri, man rodėsi, yra nelabai verta pašalpos. Nebuvau garantuotas, tačiau minčių buvo. Tos šeimos atžvilgiu lenkiu galvą, nes jie paskaitę laikraštį atėjo pas mane ir pasakė, kad pašalpos kol kas nereikia“,- pasakojo seniūnas.

Pasak Sintautų seniūno Kęstučio Birbilo, socialiai remtinų jo seniūnijoje turėtų sumažėti. „Yra teisė gauti pašalpą ir yra reikalas. Pas mus yra tokių, kurie turi teisę, bet nėra reikalo – gyvena su tėvais, dirba nelegaliai. Pastebima tendencija, kad sulaukę 18 metų registruojasi atskirai ir naudojasi pašalpa. Manau, kad pašalpos gauti neturėtų ir nuo tėvų priklausomi studentai. Taip pat yra tokių, kurie pas mus deklaravę gyvenamąją vietą, tačiau negyvena. Manau, kad vietos deklaravimas mus neįpareigoja duoti pašalpą“,- svarstė K. Birbilas.

Pagal savivaldybių pateiktą informaciją, darbo inspektoriams patikrinus šimtą piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų, nustatyta, kad kone kas antras jų vykdė neregistruotą veiklą arba dirbo nelegaliai. Už pažeidimus jiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, pagal kuriuos skirta 14,5 tūkst. Lt baudų. Daugiausia pažeidimų nustatyta statybos ir su ja susijusiose ekonominės veiklos sričių įmonėse (per 70 proc. visų nustatytų pažeidimų), kirpyklose ir kituose grožio salonuose, variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėse. Patikrinimai vykdyti penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose praėjusių metų pabaigoje.

„Valstybinė darbo inspekcija aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis nustatant piktnaudžiavimo atvejus. Kilus įtarimų, darbo inspektoriai tikrina savivaldybių pateikiamą informaciją, ir, akivaizdu, jog neretai šie įtarimai pasitvirtina. Tokiu atveju asmenims ar jų darbdaviams taikomos administracinės priemonės,“ – teigė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis. Pasak jo, tokių patikrinimų šiais metais tik daugės.

Sutaupius išmokų dalį, kiekviena savivaldybė pinigus gali panaudoti savo nuožiūra, tačiau apie būsimųjų pinigų dalybas kol kas valdantieji nešneka. Dėl naujų funkcijų norima šiek tiek padidinti algas rajono seniūnams, kurių atlyginimai ir taip vieni mažiausių Lietuvoje.

 „Kažin ko čia iš tos naujos tvarkos nebus. Vis tik kaimiškas rajonas, bedarbystė...“- svarstė L. Pocevičiūtė. Panašiomis prognozėmis jau anksčiau dalijosi ir meras. Anot jo, Griškabūdžio seniūnijoje beveik visi gaunantys socialines pašalpas dirba viešuosius darbus. „Tai reiškia, kad gal kokie trys žmonės nuo šiol pašalpų ir negaus, bet visi kiti po senovei liks pašalpų gavėjais. Po teisybei, nelabai tikiuosi, kad kas nors kitaip bus ir kitose seniūnijose“,- teigė J. Bertašius.

Trečiadienį į savivaldybės salę susirinkusiems visuomenininkams meras pasakė, kad pažadėti už šio didelio darbo vykdymą papildomo atlygio šiandien jis negali. „Kitaip turėčiau likti be žado. Šiandien yra labai sudėtinga biudžeto situacija, todėl nieko negaliu kalbėti iš anksto. Jei išeis, jei bus mūsų darbas pelningas – bus ir atlyginimas. Noriu pasakyti, kad jūs esate patys geriausi, pačios gražiausios moterys ir vyrai. Tikiu, kad darbą atliksim sėkmingai“,- stengėsi įkvėpti naujoms užduotims J. Bertašius.

Jo pavaduotoja Rima Rauktienė teigė, kad nori padėkoti visiems, kurie savo noru sutiko būti komisijose nevaržomi pareigos. „Negalvokime, kad darome kažką negero atimdami pašalpą iš Jono ar Petro. Mes neatimame nieko iš nieko, stengiamės įvesti socialinį teisingumą. Juk patys matote, kokiomis mašinomis atvažiuoja kruopų pasiimti, matote, su kokiais kailiniais ateina paimti maišiuko miltų ir dar pyksta, kad ne laiku gavo“,- kalbėjo R. Rauktienė.