Dešimtmetį paminėjusi Sporto klubų sąjunga nusiteikusi ryžtingam darbui

Šakių rajono sporto klubų sąjunga (ŠRSKS) buvo įkurta prieš dešimtmetį. Entuziastingai startavusi, nusiteikusi vienyti rajone veikiančias sporto organizacijas bei atstovauti jų interesams, laikui bėgant, sąjungos veikla faktiškai užgeso. Tad kovo viduryje kelių sporto klubų aktyvas susirinkimo metu nusprendė gaivinti sąjungos veiklą, o praėjusį pirmadienį paminėta ir sąjungos įkūrimo sukaktis, priimta rezoliucija sportui rajone skirti didesnį dėmesį, nuskambėjo ne vienas priekaištas dabartinei rajono politikai ir požiūriui į sportą.

Kai prieš dešimtmetį buvo kuriama ŠRSKS, jai priklausė 11 sporto klubų, pirmasis vadovas buvo Petras Morkevičius, o šiuo metu susimokėję nario mokestį sąjungai priklauso šeši sporto klubai: „Audra“ (Gintarė Bubnytė-Smirnovienė), „Ošimas“ (Vytautas Smirnovas), „Vėjas“ (Valdas Staugaitis), „Motorsport LT“ (Valdas Stankūnas), Šakių kultūros ir sporto klubas (atstovė Inga Bankauskienė) bei Šakių automobilių sporto klubas (Tadas Viliūšis), tačiau dešimtmečiui paminėti skirtos konferencijos metu nekart pabrėžta, kad tikslas suburti, vienyti kuo daugiau įvairioms sporto šakoms atstovaujančių sporto klubų, gaivinti futbolą, aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje, teikti įvairiapusę informaciją apie sportą ir galimybę juo užsiimti, į sportinę veiklą įtraukti neįgaliuosius ir pan.

„Sportas turi būti aukštumoj. Svarbiausia, kad nebūtų susiskaldymo, o būtume susivieniję. Sieksime ginti visų interesus, kad būtų didesnis finansavimas“, – pabrėžė ŠRSKS prezidentas Kęstutis Smirnovas, pridūręs, kad tarp kultūros ir sporto turi būti lygybės ženklas.

Kol kas atrodo, kad tos lygybės, strategijos ypač pasigendama ir po gražių sveikinimo kalbų bei palinkėjimų, po sąjungos veiklos pristatymo prieita prie esminių klausimų.

„Niekas pastaruosius metus sporto klubų nekviečia, niekam sporto klubai neįdomūs, niekas neperduoda informacijos, o mes norime žinoti, kas vyksta, kiek skiriama pinigų, kur ir kaip jie išleidžiami. Tai turime pasiūlymą daryti sporto konferenciją prieš biudžeto svarstymą, kad būtų sporto klubų, įstaigų, kurie gavo finansavimą, atsiskaitymas ir ką valdžia žada kitiems metams, ir taip bendradarbiauti“, – sakė K. Smirnovas, kvietęs savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją Darių Aštrauską pristatyti rajono sporto viziją.

Vedėjas informavo apie sausio mėnesį patvirtintą trejų metų strateginį veiklos planą, pristatė, kad 2023 m. sportui numatyta 80 tūkst. eurų, tiesa, be Jaunimo kūrybos ir sporto centro. Iš minėtos sumos 30 tūkst. eurų numatyta Šakių krepšinio klubui, priemonėms „Sporto klubų finansavimas“ bei „Sveikatingumo ir sporto paslaugų programai“ – po 25 tūkst. eurų. Iš pirmosios programos 5 tūkst. numatyti sportininkų paramai vykstant į Europos ar Pasaulio čempionatus, iš antros programos lėšų be kitų veiklų numatytas finansavimas ir antrokų mokymui plaukti, nes valstybės finansavimo pakanka tik daliai moksleivių, tad savivaldybė nuo šių metų, aiškino vedėjas, prisidės savomis lėšomis, kad vietoje turint baseiną plaukti būtų mokomi visi antrų klasių moksleiviai.

Ne pirmą kartą keliamas klausimas, ar teisinga vienam krepšinio klubui skirti kone pusę (30 tūkst.) visam sportui finansuoti numatytos sumos, kai jame nežaidžia nė vienas kraštietis, pečiais čia gūžčiojo ir pats D. Aštrauskas, tačiau daugybę metų yra būtent taip.

K. Smirnovas teiravosi, tai kokia gi bendra strategija: „Ar yra vizija penkeriems ar dešimčiai metų, kokios sporto šakos, kur daugiau dėmesio, kokia infrastruktūra, ką mes norime pasiekti, ar yra bendras vaizdas?“

D. Aštrauskas sakė, kad turime Jaunimo kūrybos ir sporto centrą (JKSC) ir „negalime norėti kažko, ko negalėsime pasiūlyti. Remiamės turima infrastruktūra, ją tobulinant, žmonėmis, kurie yra“. Tačiau K. Smirnovas sakė, kad sporto klubai tiesiog nematomi ir čia nekalbama apie JKSC.

„Sporto klubai rašo projektus ir ta suma išdalinama. Mes į visus sporto klubus ir žiūrim vienodai. Kaip minėjau, 17 paraiškų gauta ir buvo išdalinta 20 tūkst. eurų“, – aiškino vedėjas, tačiau sporto klubų sąjungai atstovaujantis K. Smirnovas aiškino, kad apskritai finansavimas turėtų būti didesnis.

Nemažai diskusijų kilo ir dėl lėšų neformaliajam švietimui. Pasak vicemero Dariaus Jakavičiaus, realybė tokia, kad visų skiriamų lėšų rajonas neįsisavina, tad galbūt ir čia niša sporto klubams.

„2021 m. grąžinom 33 tūkst. į valstybės biudžetą, nes neformaliam švietimui skirtos lėšos nebuvo panaudos, 2022 m. grąžinom gal daugiau nei 15 tūkst. eurų“, – sakė mero pavaduotojas, tad ŠRSKS prezidentas kėlė klausimą, o kodėl prisirišama prie minimalios 15 eurų sumos.

„Tai skirkit ne 15, o 20 eurų ir nereikės grąžinti“, – siūlė K. Smirnovas, tačiau valdžios atstovai svarstė, ar taip galima, nors įstatyme nurodoma, kad būtent savivaldybė nustato krepšelio dydį.

Susitikimo metu priimta ir rezoliucija, prašoma daugiau savivaldybės dėmesio fiziniam aktyvumui, sportui, neformaliajam švietimui. Darkart pastebėta, kad nėra aiškios strategijos, kur link rajonas juda, kokie prioritetai. Todėl rezoliucijoje siūloma sudaryti sporto reikalų tarybą, kuri būtų atsakinga už rajono sportą, sudarytų strategijos planą, su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistais spręstų sporto klausimus. Beje, susitikimo metu atkreiptas dėmesys, kad skyriuje apskritai nėra už sportą atsakingo specialisto, nes kažkada ši pareigybė perėjo į JKSC, taip ir liko. Rezoliucijoje taip pat prašoma, kad iš vienos sporto programos atsirastų trys, tačiau skaitomą tekstą išklausiusi JKSC direktorė Roma Paškevičiūtė bei skyriaus vedėjas D. Aštrauskas replikavo, kad susidaro vaizdas, jog dabar nieko nėra, nors tai, jų vertinimu, tik kitaip vadinama. Tad, atrodo, kalbėtis sporto srityje tikrai yra apie ką, o K. Smirnovas reziumavo tik siekiantis geresnės sporto situacijos rajone.