2012_pabaigaJau daugiau kaip dešimtį metų žmonės prognozuoja pasaulio pabaigą. Šiai neįvykus 2000 –aisiais ir kitais metais, ji tiesiog buvo nukelta į 2012 – uosius, nes remiantis majų kalendoriumi, kuris baigiasi 2012-ųjų gruodžio 21 dieną, kažkam buvo paranku žmonių galvose užprogramuoti šią baisią žinią, o kai kam sukelti ir panišką baimę.

Paskutinėmis šių metų dienomis vis dažniau sveikindami vieni kitus su šventėmis girdime ir tokias frazes: „Gal jau paskutinį kartą Naujuosius sutiksime...“, „Artėja pasaulio pabaiga...“, „Kažin kiek dar gyvensime?“. Padaugėjo ir žmones neraminančių televizijos laidų bei straipsnių apie tai. Tačiau Meksikos mokslininkai visiškai įsitikinę, kad majai jokių nuorodų apie gresiančią pasaulio pabaigą savo kalendoriuje nepaliko. Beje, jie laikėsi teorijos, kad visi istoriniai įvykiai nuo tam tikros akimirkos pradeda kartotis.

Anot tyrėjų, jie tiesiog sudarė kalendorių iki šios datos, po kurios baigiasi viena ir prasideda nauja era. Vargu ar pasaulis galėtų liautis egzistuoti dėl to, kad baigiasi kažkieno kalendorius. Be to, Meksikos archeologų teigimu, įrašuose, rastuose skirtingose majų radimvietėse, nurodytos datos gerokai pranoksta 2012 metus – pavyzdžiui, viename įraše nurodyti apytikriai 4772 metai.

Kalbas apie pasaulio pabaigą dar labiau pakurstė tokie filmai, kaip „Armagedonas“, „Diena po rytojaus“, „Nepriklausomybės diena“, „2012“ ir kt. Juose minimi potvyniai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, Saulės audros, kosminių kūnų atsitrenkimai, branduolinis karas, epidemijos Žemėje vyksta ir be pranašysčių. Pasaulio pabaigos buvo tikimasi ir tūkstantmečių sandūroje, ir per praėjusį Saulės aktyvumo ciklą, tačiau šimtus kartų iki šiol žmonijai pavyko sėkmingai išgyventi.
 
Kita šiuo metu plačiai išplatinta teorija skelbia, kad 2012 metais pasaulio pabaigą sukels į Žemę dideliu greičiu skriejanti ir atsitrenksianti Nibiru planeta, daugiau nei 20 kartų didesnė už Jupiterį.  Toks scenarijus gal kiek per daug fantastiškas net ir lakiausios fantazijos savininkams. Nebūtinas ir tikras susidūrimas su Nibiru, nes pakaktų jos priartėjimo prie Žemės ir dėl didžiulės gravitacijos pas mus pakiltų tokie potvyniai ir cunamiai, kurie nuo Žemės paviršiaus nušluotų ištisus miestus ir valstybes. Tačiau šią teoriją astronomai visiškai atmetė vien todėl, kad toks milžiniškas dangaus kūnas būtų jau matomas plika akimi ir sukeltų ryškius pokyčius kitų planetų orbitose. Be to, NASA mokslininkai teigia, kad kol kas nėra jokių Nibiru egzistavimo įrodymų.

Tikimybė, kad į Žemę gali nukristi koks nors kosminis kūnas – kometa ar meteoritas, kol kas taip pat nedidelė. Spėjama, kad maždaug kelių kilometrų skersmens meteoras, atsitrenkęs į Žemę prieš 65 mln. metų, tapo dinozaurų išnykimo priežastimi. Tačiau nedidelių meteoritų į planetos atmosferą įlekia beveik kasdien - dažniausiai jie sudega kosmose, net nepasiekę žemės paviršiaus. Elenino kometa, kuri, anot kai kurių stebėtojų, galėjo sukelti didžiulius žemės drebėjimus bei cunamius, neseniai suiro skriedama pro Saulę.

Manoma, kad ateinančių metų pabaigoje gali labiau nei įprastai sustiprėti Saulės aktyvumas. Nors Saulės audros nėra neįprastas reiškinys, jos kartojasi kas 11 metų, stipresnės audros vyksta kas 50 metų, o itin intensyvios – kas 500 metų, į kosmosą išskirdamos daug įvairių spindulių bei plazmos pliūpsnių, tarp jų – ir gyvybei pavojingos radiacijos. Itin stipri Saulės audra gali sutrikdyti šiuolaikinių įrenginių ir palydovinio ryšio darbą, nutraukti radijo ryšį ir elektros tiekimą. Tačiau vargu ar tai taptų pasauline katastrofa. Be abejo, tai sukeltų nemenką ekonominį šoką, tačiau vienaip ar kitaip komunikacijos būtų atkurtos ir gyvenimas vėl pradėtų tekėti senąja vaga.

Bene pati realiausia apokalipsės priežastis - branduolinio karo grėsmė. NASA mokslininkai pateikė įtikinamus faktus, kad prieš 25 tūkstačius metų mūsų planetoje įvyko branduolinis sprogimas, prilygstantis 500 tūkst. tonų trotilo ekvivalento. Žinant, kad Hirosimoje buvo numesta 20 tūkst. tonų trotilo ekvivalento užtaisas, galima įvertinti, kokia galinga buvo praeityje vykusi ataka, pakeitusi Žemės sukimosi apie savo ašį greitį. O kur dar didžiulis dūmų ir pelenų sluoksnis stratosferoje, neleidžiantis Saulės spinduliams pasiekti Žemės paviršiaus, prasidėjusi branduolinė žiema ir visa žudanti radiacija...

Tačiau nevertėtų savęs apsunkinti mintimis apie tai kas būtų, jeigu būtų. Nepamirškime - mūsų mintys materialios. Jei tik apie blogį galvosime, tai jį ir gausime. Jeigu pasaulio pabaigos laukia šeši milijardai - tai ji tiesiog negali neįvykti. Žmonės propaguojantys pasaulio pabaigą yra tiesioginiai tos pabaigos kūrėjai. Mes vis dar gyvi ir  saugūs kitokio mąstymo žmonių dėka. Tų, kurie netiki jokiais pasaulio pabaigos scenarijais, susirūpinusiųjų paskutinėmis dienomis sapalionėmis ir tokiu būdu sudarantys pusiausvyrą tiems, kurie apimti baimės kuria žmonijai katastrofas.

Asta Gvildienė

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos