Savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15-35 metų amžiaus žmonių grupėje. Mūsų šalyje per metus 100 tūkst. gyventojų tenka 30, o tuo tarpu ES šalių vidurkis - 10 savižudybių. Šiemetinėje Pasaulinės sveikatos organizacijos studijoje, skirtoje savižudybių prevencijai, teigiama, jog kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo vienas žmogus, kas 3 sekundės kas nors bando žudytis.

Kaip pastebi Šakių psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Audrius Starkauskas, rimtų psichikos ligų skaičius, tokių kaip šizofrenija, įvairios psichozės, sunkios depresijos ir kitų, Šakių rajone tikrai nedaugėja, tačiau savižudybių  skaičius auga. Statistiškai pastaraisiais metais pacientų psichiatrai sulaukia vis daugiau ir daugiau. Per dieną į A. Starkausko vadovaujamo centro medikus kreipiasi 20 - 30 pacientų. „Emocinių problemų turintys žmonės psichiatrų jau nebijo, vis drąsiau kreipiasi į juos pagalbos. Kita nemaža dalis pacientų – vyresnio amžiaus žmonės, kuriems skiriami medikamentai, padedantys sušvelninti tam tikrų senatvinių ligų simptomus, taip pat palengvina artimiesiems sunkių ligonių slaugą“,- sakė gydytojas. Anot jo, savižudybių prevencija turėtų būti vertinama kaip viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, kurią spręstų ne tik pagalbos tarnybų savanoriai, krizių centrai, bet ir kur kas didesnį dėmesį tam skirtų valstybinės institucijos, būtų numatytas didesnis valstybės finansavimas. Savižudybių prevencijai labai svarbu pirminės sveikatos priežiūros personalo mokymas bendruomenėje atpažinti, įvertinti potencialų savižudį, teisingai su juo elgtis, laiku suteikti pagalbą.

 

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet, rajono policijos komisariato suvestinėje netrūko įrašų apie šakiečių savižudybes. Per šiuos metus savo noru iš gyvenimo pasitraukė 14 rajono gyventojų,- visi jie užsidėjo kilpą ant kaklo ir pasikorė. Nei vienu iš šių atvejų nebuvo nustatyta aplinkybių, kad asmenys būtų buvę privesti prie savižudybės. 2013 metais rajone taip pat nusižudė 14 žmonių. Nei praėjusiais, nei šiais metais neužfiksuota įvykių, kurių metu policijos pareigūnams būtų realiai tekę gelbėti bandantį nusižudyti asmenį. „Manau, kad pagrindinis ir veiksmingiausias savižudybių prevencijos įrankis gali būti visuomenės švietimas. Kita prevencinė veikla, kurią gali vykdyti kiekvienas žmogus individualiai, tai - normalus bendravimas su aplinkiniais žmonėmis, jų girdėjimas, išklausymas, o pastebėjus nerimą keliančius ženklus, svarstymus apie savižudybę ar kitokius ženklus, patiems suteikti ar surasti pagalbą“,- sakė Marijampolės VPK Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Akelaitis.  Panašios nuomonės yra ir psichiatras A. Starkauskas. „Neatsimenu, kad žmogus, besilankantis pas psichiatrą ir gaunantis tinkamą pagalbą, būtų nusižudęs. Taip būna labai retai. Visi, kurie mūsų rajone yra nusižudę, tikrai nebuvo psichiatrų pacientai. Jie tiesiog nesikreipė pagalbos. Bandę žudytis, bet nesėkmingai, pradėję lankytis pas specialistus, jau paprastai nebando to daryti. Žmogus tiesiog žino, kur krizės metu gali gauti tinkamą pagalbą“,- sakė 28 - erių metų psichiatro darbo stažą Šakiuose turintis gydytojas A. Starkauskas. Pasak mediko, nė vienas žmogus, kuris žudosi, iš tikrųjų nenori mirti. Didžioji dalis bandžiusių nusižudyti ar nusižudžiusių žmonių nesirgo ir neserga tikromis psichinėmis ligomis. Šie žmonės visada turi vilties, kad bus išgelbėti. Jei žmogus daug kalba apie savižudybę, vadinasi, jis to tikrai nedarys, tačiau nori atkreipti į save dėmesį, nes turi rimtų problemų, apie kurias artimieji privalo su juo pasikalbėti.

 

Kaip rodo kelerių metų statistikos analizė, vidutinis savižudžių amžius - maždaug 30 metų. Dažniausiai žudosi vyrai, gyvenantys kaimo vietovėse. Pavasaris ir ruduo, be to, mėnulio pilnatis – tai laikas, kai savižudybių skaičius ypač išauga. Statistika liudija, kad beveik 90 proc. žmonių žudosi būdami neblaivūs. Dauguma savižudžių kariasi, naudojamas ir šaunamasis ginklas. Neretai savižudis prieš mirtį artimiesiems palieka atsisveikinimo laišką. Kodėl dažniau prieš save ranką pakelia vyrai, iš pirmo žvilgsnio turintys išlikti stiprūs? Anot psichiatro A. Starkausko, moterys linkę dažniau ieškoti medikų pagalbos ir spręsti savo problemas, todėl ir žudosi palyginti rečiau. Vyrų savižudybes ypač paskatina alkoholio vartojimas. Gydytojas pastebi, jog iš gyvenimo pasitraukus visuomenėje garsiam žmogui, sakykime, tokiam kaip Vytautas Šapranauskas, ir kitiems emocinių problemų turintiems žmonėms atsiranda polinkis mėgdžioti įžymybę. „Manau, kad paskui save šis žmogus tikrai nusivedė nemažai savižudžių“,- sakė  A. Starkauskas.

Prieš nusižudydamas, žmogus aplinkiniams duoda tam tikrus ženklus,- atsiranda noras užbaigti nebaigtus darbus, grąžinti skolas ir panašiai. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žmonės žudosi visai dėl niekingų priežasčių, tiesiog dėl smulkmenų. Atsiranda paskutinis lašas, kuomet visoje virtinėje nesėkmių jis suvaidina lemiamą vaidmenį. Moteriai tai gali būti net ir išbėgusi kojinės akis...“ - teigė gydytojas. Jo manymu,  savižudybė - tai pirmiausia yra žmogaus gyvenimo moralinių vertybių problema.  „Ar gyvenimas apskritai yra vertybė, ar ne?Visa tai priklauso nuo žmogaus pasaulėžiūros. Jei žmogus yra netikintis, jeigu jis netiki, kad po mirties dar kažkas  yra, tada jis skuba visas problemas užbaigti pats. Manau, tikėjimo  ir moralinių vertybių trūkumas leidžia žmogui pakelti ranką ne tik prieš save, bet ir atimti kito žmogaus gyvybę“,- įsitikinęs A. Starkauskas.

 

Medikai nuolat ragina  žmones nebijoti psichiatrų, nevengti gydytis, nes yra tikrai efektyvių medikamentų, kurie pacientui gali padėti. Deja, žmonės vis dar vengia peržengti psichiatro kabineto slenkstį. Kodėl? „Viena iš priežasčių yra labai aiški, – nevykę įstatymai, kurie atgraso žmones ieškoti psichiatro pagalbos. Juk apsilankymas pas psichiatrą ateityje gali turėti tam tikrų pasekmių. Pavyzdžiui, tu negalėsi gauti leidimo ginklui įsigyti, negalėsi daryti karinės karjeros ar dirbti kitokio darbo, susijusio su karinėmis struktūromis. Būna problemų net ir tada, kai tėvai atveda vaikus pas psichiatrą dėl šlapinimosi į lovą, o vėliau vaiką taip pat persekioja faktas, kad jis kažkada lankėsi pas psichiatrą“,- šiandien galiojančios tvarkos spragas pastebi gydytojas A. Starkauskas. Šakių psichikos  sveikatos centre dirba trys suaugusiųjų psichiatrai, narkologas, toksikologas, vaikų psichiatras. Tam tikrų psichologinių problemų turintys šakiečiai gali kreiptis ir į kitus rajone dirbančius specialistus, taip pat į respublikines psichologinės pagalbos tarnybas. Tiek brandaus amžiaus sulaukę žmonės, tiek jaunimas dėl emocinės paramos raginamas nebijoti skambinti Pagalbos telefonais. Laiku ištartas žodis ir ištiesta pagalbos ranka gali išgelbėti žmogaus gyvybę.