Tiek rajono savivaldybės tarybos posėdyje, tiek komitetų posėdžiuose tarybos nariams pro akis nepraslydo Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2015 m. ataskaita. Tiksliau, skaičiai, bylojantys apie prastėjančią rajono gyventojų sveikatos būklę.

Priverčia susimąstyti

Ataskaitoje, kurią parengė rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, pateikiami ir aprašomi rajono savivaldybėje 2015m. visuomenės sveikatos būklę atspindintys duomenys. Pateikiami rodikliai atspindi, kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos programos (LSP) tikslai bei jų uždaviniai. Pagrindinio rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas („šviesoforo kūrimas“) atliekamas palyginant praėjusių metų Šakių rajono savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu.

Remiantis „šviesoforo“ principu, savivaldybės suskirstytos į grupes: žalia spalva buvo žymimos dešimt savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, raudona – dešimt savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją ir geltona – likusios 27 savivaldybės, kurių rodikliai interpretuojami kaip atitinkantys Lietuvos vidurkį.

Deja, iš 51 unifikuoto rodiklio mūsų savivaldybėje net 17 rodiklių (raudona spalva) rodo prasčiausią rezultatą, 35 rodikliai (geltona spalva) atitinka Lietuvos vidurkį, o šeši – atspindi geriausią situaciją.

Ko gero, labiausiai ir tarybos narius, ir visus kitus, paskaičiusius ataskaitą, šokiravo joje pateiktos išvados, kurios skamba taip:

„Šakių rajone mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, yra 1,85 karto didesnis už Lietuvos rodiklį ir nuo 2014 m. yra išaugęs beveik dvigubai, t. y. nuo 26,16 iki 46,44 (rodiklis 100 000 gyventojų).

Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių yra 2,31 karto didesnis Šakių rajone nei bendras Lietuvos rodiklis. 2015 m. Šakių rajone registruoti net 3 kūdikių mirtingumo atvejai.

Vienerių metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės) infekcijos skiepijimo apimtys Šakių rajone 2015 m., lyginant su kitomis apskritimis, yra blogiausias šalyje. Skiepijimosi apimtis siekė 81,7 proc., bendras Lietuvos rodiklis buvo – 93,48 proc.“

Negailėjo kritikos

Šį klausimą pradėjus svarstyti Finansų komiteto posėdyje jo pirmininkė Aušrelė Pukinskienė teigė, kad situacija labai bloga ir Visuomenės sveikatos biuras kuo greičiau turi imtis veiksmų.

„Situacijos analizė yra pagrindų pagrindas, kuris rodo, jog reikia griebtis veiksmų. Bet ir vėl – gražiai pasišnekame ir tiek“, – sakė A. Pukinskienė, pasigedusi konkrečių veiksmų plano, siūlymų, kaip elgtis ir gerinti situaciją, o ne tik konstatuoti faktą.

Rajono savivaldybės tarybos posėdyje diskusijos šiuo klausimu virė toliau. Tarybos narys Arvydas Šlėderis ragino visus tarybos narius atkreipti dėmesį į teikiamą sprendimo projektą.

„Tie, kas skaitė, studijavo, matė stebėsenos rezultatus ir kaip rajonas atrodo visos respublikos mastu. Didžioji dalis – raudona spalva pažymėti punktai, kurie net nepasiekia respublikos vidurkio. Kai svarstysime savivaldybės biudžetą, kai dėliosime prioritetus, prašyčiau atkreipti dėmesį, kas yra sveikatos politika mūsų rajone, kur mūsų prioritetai. Pasidomėkite, kad sveikatos klausimais susirūpintume ne tik tada, kai ateina rinkimai“, – atvirai kalbėjo A. Šlėderis.

Štai tarybos narys Algimantas Damijonaitis teigė, kad mums visiems derėtų prisiminti ir pamąstyti apie bręstančią kadrų kaitos problemą rajone, konkrečiai – medicinos srityje.

„Pavyzdžiui, Kudirkos Naumiestyje yra likusi viena gydytoja, kuri per dieną priima iki 50 pacientų. Tai jūs pagalvokit, kiek reikia žmogui dirbti? Nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro. Panaši situacija ir Griškabūdyje, ir kitose mūsų rajono vietovėse. Pats laikas ieškoti darbuotojų, nes greitu laiku gydytojai pasieks pensinį amžių ir atsisakys darbo. Tuomet rajonas liks be medicinos priežiūros. Apie šią problemą reikia šaukti visu balsu“, – kalbėjo tarybos narys.

Nuomonę šiuo klausimu išsakęs vicemeras Edgaras Pilypaitis teigė, kad ataskaita atlikta gan preciziškai, skaičių daug. Ir jie kalba mūsų nenaudai.

„Tačiau galbūt pasigendame paaiškinimo, ką mums reikėtų daryti. Turime išaugusį sergamumą žarnyno infekcinėmis ligomis, tai yra labai rimta problema, skatinama išorinių veiksnių. Kokie tie veiksniai? O gal ši problema lokalizuojasi tik tam tikrose seniūnijose? Matome bendrą skaičių, atsietą savivaldybės mastu, kuris pasako – nieko. Kaip mums tada imtis kažkokių priemonių? Gal tokia statistika byloja apie kurią nors seniūniją, kurioje galbūt vanduo blogas? Tokių kokybinių pjūvių ir pasigendame. Kūdikių mirtingumas – didžiulis. O kokios to priežastys? Mes to nematome“, – teigė vicemeras.

Visuomenės sveikatos biuro direktorius Viktoras Lebedžinskas sureagavo į tarybos narių pastebėjimus ir tą pačią dieną, po tarybos posėdžio, apsilankė pas vicemerą, kuriam paaiškino susiklosčiusią situaciją. Atsižvelgdamas į išvadas direktorius teigė, kad, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas išaugęs ne tarp jaunimo, bet tarp vyresnių, net brandaus amžiaus žmonių. Žarnyno infekcijų pagausėjimą lėmė suprastėjusi vandens būklė. Tiesa, anot biuro vadovo, praėjusiais metais, kai administracijos direktoriumi buvo Evaldas Sniečkus, nebuvo skirta lėšų vandens telkinių tyrimams, o jie, direktorius įsitikinimu, yra ir šioks toks mūsų geriamojo vandens kokybės veidrodis. Kita vertus, prastą situaciją V. Lebedžinskas tikrai įžvelgia dėl skiepų, mat rajono gyventojai vis dar vengia ne tik skiepytis nuo gripo, bet nuo įvairių ligų neskiepija ir savo atžalų.

Dėl visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos rezultatų ir prevencinių priemonių parengimo į posėdį rinksis Sveikatos ir socialinės politikos komiteto nariai.