Katilių (Griškabūdžio sen.) kaime gyvenantis Arūnas Urbaitis daugiau nei 40 metų savo gyvenimą sieja su pedagogo profesija ir sportu, maždaug tiek pat sveiką gyvenseną propaguojantis vyras sutiko papasakoti ir apie sodyboje įkurtą etnografinių daiktų muziejų.

 

Katiliuose esančioje sodyboje A. Urbaitis pirmiausia pakviečia į klėtį, tai bene vienintelis išlikęs pastatas, skaičiuojantis pusantro šimto metų, jame paties Arūno surinkti jo giminės moterų lininiai rankšluosčiai, staltiesės, juostos, artimųjų fotografijos ir giminės istorija, tėvo Broniaus Urbaičio dar prieš karą ranka surašytas Katilių kaimo žemėlapis, įvairūs sendaikčiai.

„Šioje sodyboje gyvena mūsų giminės keturios kartos. Mano senelis Antanas Urbaitis buvo Lietuvos savanoris, šioje sodyboje gimė ir mano tėtis. Visa giminė augino linus, šioje klėtyje stovėjo staklės, kuriomis prosenelė, teta audė, todėl ir renku, saugoju liną. Jeigu jau savo giminės šaknų nežinai?..“ – retorinį klausimą kėlė vedžiodamas po muziejų sodybos šeimininkas, kai staiga prieina smalsi viešnia – augintinė ožka, kuri seka mus visos viešnagės metu.

A. Urbaitįs visą gyvenimą lydėjo sportas. Kurį laiką su tėvais jis gyveno Vilkaviškyje, buvo Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narys, kultivavo sunkumų kilnojimą (štangą). Vėliau Vilniaus pedagoginiame institute įgijo geografijos-kūno kultūros mokytojo specialybę.

Pašnekovas rodo nuotraukų albumą, kuriame „Marijampolės vaiko tėviškės namų“ atidarymo akimirkos, jis prisidėjo prie jų statybos, dirbo šios įstaigos, kurią kartu su italais įkūrė monsinjoras Vytautas Kazlauskas, direktoriumi. Rodo už šią veiklą prezidento Algirdo Brazausko padovanotą laikrodį „Vostok“ ir šypsosi sakydamas, kad taip nė karto jo ir neužsisegė ant rankos.

Kukliai pašnekovas pasakoja apie dar vieną savo veiklą – 1988–2008m. važinėjo į Nesterovą ir Gusevą (Kaliningrado sritis) mokyti vaikus lietuvių kalbos.

„Nuvažiavau savo iniciatyva, sutariau su tų miestų mokyklų direktoriais, susidraugavom savotiškai, važiuodavau vesti pamokas lietuvių vaikams. Kas įdomu buvo, jie šešias dienas mokosi mokykloje, o septintą dieną ateidavo mokintis lietuvių kalbą. Yra mano mokinių, kurie parvažiavo į Lietuvą, studijavo universitetuose. Nesakau, kad ten stebuklas, bet pradžią padariau. O dariau tai dėl Lietuvos“, – emocijų neslepia pašnekovas ir priduria, kad šiandien esame truputį pasiklydę, kaip maža tauta turėtume gyventi ne taip.

 „Galbūt labiau kaip nacionalistai. Nes jau tampam trąša kitiems – emigruoja žmonės ir dalis nutautėja. Juk daugiausiai išvažiuoja išsilavinę žmonės. Nesuprantu, mokyklų ugdymo programose vaikai istorijos mokomi per Europos prizmę. O kur Tautinė mokykla dingo?“ – tokiomis patriotinėmis įžvalgomis dalinasi A. Urbaitis.

Šiandien jaunatviškai atrodančio 62-ejų vyriškio prašome išduoti savo energijos paslaptį. Arūnas nuveda į pirtį, į kurią sako einantis du kartus per savaitę, taip jau 45-eri metai. Sako, kad pirtis atstato tiek kūną, tiek sielą. Trejus su puse metų patirties sėmėsi iš Latvijos pirtininkų. Pirtyje demonstruoja Tibeto dubenų garsus, sako, kad garso vibracijos harmonizuoja žmogaus organizmą. Be abejo, pasiteiraujame, ką gali pirtis duoti kovojant su virusais?

„Svarbi sistema mūsų organizme yra limfa, kurios dėka organizmas valosi ir nuo virusų. Kad natūraliai limfa judėtų, labai svarbu yra  mankšta, lengvas sportas. Kvėpavimas taip pat labai gerai skatina limfos tekėjimą. Aš atlieku ir limfos masažą. Dar labai svarbu – žmogus būtinai turi prakaituoti. Taip jis išskiria begalę toksinų išvalydamas savo organizmą“, – mintimis dalinasi pirtininkas ir demonstruoja dar vieną pirtyje galimą sveikatingumo priemonę – aromaterapiją. Tam jis naudoja bičių pikį, pelyną, kadagį. Deginant kadagį, šis, sako pašnekovas, išvalo namus nuo neigiamos energijos.

A. Urbaitis pasakoja, kad apie 30 metų vadovaujasi ruso Porfirijaus Ivanovo sukurta sveiko gyvenimo būdo sistema, kurią sudaro 12 principų.

„Bandau jų laikytis. Pagrindinis – du kartus per dieną šalto šulinio vandens procedūra. Todėl mano organizmui reikia pusantros valandos mažiau miego, vanduo apvalo mano biolauką. Arba Ivanovas rekomenduoja sveikintis su visais žmonėmis, palinkėk jiems ir sau sveikatos ir kita“, – atskleidžia sveikatingumo sistemos kūrėjo pamokymus Arūnas ir perspėja, kad imtis šalto vandens procedūrų turėtų tik užsigrūdinęs žmogus.

Jo pastebėjimu, Dievas paleisdamas mus į šitą pasaulį kiekvienai ligai gydyti davė žolelę. Anot jo, turėtume ir prieš koronavirusą ieškoti natūralių dalykų, o ne tik vakciną kurti, juolab kad virusas mutuoja.

Smalsu, kokius produktus Arūnas rekomenduotų (ne)valgyti? Jis neslepia, kad valgo dažniausiai savo namuose užaugintas daržoves, taip pat ožkieną, triušieną.

„Cukrus, druska ir balti miltai – išbraukti iš mano mitybos raciono. Miltai užkietina vidurius, tačiau mokslininkų bendruomenėje yra daug diskusijų apie druskos vaidmenį. Manau, kad druska, kaip mineralinė medžiaga, užkemša kraujagysles, o mums reikalinga daugiau organinės kilmės produktų“, – įsitikinęs pašnekovas ir rekomenduoja daugiau vartoti raugintų kopūstų, o valgyti per dieną tik du kartus, vienu metu po 300 gramų, kad neištampytume skrandžio.

Jis išgeria ir obuolių acto. Gryno pieno gerti nerekomenduoja, nebent raugintus pieno produktus. Pasak pašnekovo, tinkamiausias yra ožkos pienas: natūralus antibiotikas, šarminis, neturi gleivių.

Į Katilius A. Urbaitis sugrįžo gyventi prieš 20 metų, pradėjęs dirbti Griškabūdžio gimnazijoje kūno kultūros mokytoju. 40 metų pedagogu dirbantis pašnekovas neslepia, kad dėstyti šiuo metu yra nelengva, sako negalima lyginti su jo pedagoginio kelio pradžia, kai vaikai noriai sportavo, dalyvavo varžybose. Ir šiandien jis pasigenda gero stadiono Griškabūdyje. Nežiūrint visko, su Griškabūdžio moksleiviais yra pasiekę puikių sportinių rezultatų.