Siekiant pagerinti mokinių pasiekimus, didesnis dėmesys nei iki šiol bus skiriamas mokytojų kvalifikacijos tobulinimui. Šiemet startuoja Mokyklų pažangos konkursas – pirmas žingsnis skatinant pačių mokyklų tobulėjimą ir padedant joms tai daryti. Mokyklos galės teikti paraiškas Švietimo ir mokslo ministerijai dėl metodinės pagalbos, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo. Tai bus tęstinis procesas, remiamas ES fondų lėšomis.

Be to, šiais metais tikimasi patvirtinti mokyklų vadovų skyrimo ir atestacijos tvarkas. Anot D.Pavalkio, esminė problema yra nepakankama kai kurių mokyklų vadovų kompetencija, kurios įvertinimą ir būtina griežtinti. Ministrui rotacijų idėja nėra priimtina, tačiau atestacija, jo nuomone, turėtų būti vykdoma kas penkerius metus rimta, ne „popierinė“. Pagrindinis rengiamų pakeitimų tikslas – įgalinti mokyklų vadovus siekti aukščiausios mokytojų darbo kokybės.

 

Švietimo ir mokslo ministerija ketina keisti mokyklinių vadovėlių ir mokymo priemonių rengimo tvarką. „Iki šiol vadovėlius kas norėjo, tas rašė - rasdavo du recenzentus su laipsniais ir patirtimi, ir vadovėlis iškeliaudavo į rinką. Pavyzdžiui, istorijos vadovėlių mes turime kokius septyniasdešimt, matematikos - virš dvidešimt ir tas įneša gana daug painiavos. Nėra iki galo aišku, pagal ką mokyklos perka vadovėlius - ar pagal siūlytojos gražias akis, ar pagal kokybę, nes visi jie yra recenzuoti, visi jie lyg ir tinkami mokykloms“, - teigė švietimo ir mokslo ministras.

Pasak jo, centralizuoto vadovėlių leidimo neketinama sugrąžinti, kadangi tai taip pat sukuria tam tikras prielaidas korupcijai ir centralizuotiems pirkimams, bet turi būti stipresnė vadovėlių kokybės kontrolė, jų recenzavimu turėtų užsiimti atkuriamas Pedagogikos institutas.

 

Švietimo ir mokslo ministerija nuo kitų metų ketina įvesti privalomą priešmokyklinį ugdymą. „Šitas mokymosi startas yra labai svarbus. Visi moksliniai tyrimai rodo, kad priešmokyklinį ugdymą „išgyvenusieji“ mokinukai mokosi geriau negu tie, kurie ten nebuvo, todėl lankyti priešmokyklinį ugdymą turėtų visi privalomai“, - pabrėžė švietimo ir mokslo ministras. Ministerijos duomenimis, šiuo metu paruošiamąsias klases lanko apie 90 proc. vaikų.

 

Siekiant aukštesnės ugdymo kokybės, gerinamas mokyklų aprūpinimas. Informacinėms technologijoms mokyklose diegti per trejus metus planuojama skirti per 130 mln. litų. Bus atnaujinama tiek įranga, tiek rengiamos naujos mokymo priemonės, o į jų kūrimą skatinami įsitraukti mokytojai. Naujus mokslo metus 93 Lietuvos mokyklos pradės su nauja mobilia kompiuterine technika. „Mokiniams reikia duoti pačiupinėti ir leisti „pasimatuoti“ tyrėjo, informatiko, mokslininko darbą. Gimnazijoje susipažinti su tokia veikla – per vėlu“, - pastebėjo švietimo ir mokslo ministras.

Nuo rugsėjo 1 dienos mokytojams, dirbantiems gausesnėse klasėse, bus daugiau mokama už mokinių darbų tikrinimą. Mokytojams, kurie klasėje dirba su 23 ir daugiau mokinių, jų darbų tikrinimui numatyta daugiau laiko, už kurį bus papildomai apmokama. Taip pat  bus pradėtas rengti mokyklų finansavimo modelio keitimo projektas, kad, mažėjant mokinių skaičiui  klasėse, nenukentėtų mokyklų finansavimas.

Nuo ateinančių metų sausio 1 dienos 15 litų didėja mokinio krepšelis. Jis sudarys 3 363 litus arba 974 eurus. Šiais metais dėl mokinių mažėjimo atsilaisvinusios mokinio krepšelio lėšos (apie 20 mln. litų) lieka švietime ir bus naudojamos jo reikmėms.

 

Nuo rugsėjo 1–osios Šiauliuose ir Panevėžyje duris atvėrė pirmosios regioninės sporto mokyklos ir KTU inžinerijos licėjus, įsteigtas Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos bazėje. ES lėšomis veikiančių švietimo įstaigų bazėse planuojama įkurti dar bent dešimt tokių mokyklų, kuriose būtų daugiau orientuojamasi į matematikos, gamtos mokslų, informacinių technologijų ir inžinerinio ugdymo kryptis. Šios mokyklos bus aprūpintos šiuolaikiškomis gamtos mokslų laboratorijomis. Naujomis mokymo priemonėmis, padedančiomis mokytis gamtos ir tiksliųjų mokslų, bus aprūpinta ir 600 pradinių mokyklų ir progimnazijų.  

 

Jau nuo šių mokslo metų mokiniams bus sudarytos sąlygos geriau susipažinti su būsimomis profesijomis. Startuoja mokinių profesinio veiklinimo programa „Pasimatuok profesiją“. Bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai ne tik susitiks su mokymo įstaigų ir įvairių profesijų atstovais, darbdaviais, bet ir praktiškai susipažins su įvairiais profesinės veiklos aspektais, lankysis įmonėse.

Rudens sesijoje Seimas svarstys Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriose numatomos ir valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis. Turėtų būti įteisintas mažiausias konkursinis balas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Taip ministerija siekia gerinti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, kad universitetai ir kolegijos pirmiausiai priimtų studijuoti motyvuotus jaunuolius, o ne tuos, kurie turi pinigų.