Praėjusį penktadienį Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijoje lankėsi Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Premjeras gimnazijoje lankėsi neatsitiktinai, čia jis viešėjo, prisijungęs prie žurnalisto Andriaus Tapino įgyvendinamo projekto „Padrąsinti. Įkvėpti. Palaikyti“.

Sėkmės istorija

Projekto metu įvairiose Lietuvos mokyklose lankosi žinomi Lietuvos žmonės – nuo valstybės vadovų iki televizijos laidų vedėjų. Sėkmė dalyvauti šiame projekte nusišypsojo ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijai, kuri, drauge su kitomis 60 mokyklų, buvo atrinkta iš 900.

Su gimnazinių klasių moksleiviais susitikęs S. Skvernelis sakė, kad mokykla jam davė labai daug ir jį suformavo kaip asmenybę. Anot premjero, galima daug kalbėti ir diskutuoti, kieno indėlis formuojant žmogų kaip asmenybę turėtų būti didžiausias: šeimos, visuomenės ar mokyklos. Ministras Pirmininkas kalbėjo savo pavyzdžiu.

„Mokykla man davė labai daug. Su klasiokais iki šiol bendraujame, nors nuo mokslų baigimo praėjo daug laiko. Tradicijos, kurios buvo formuojamos sovietmečiu, buvo labai svarbios mūsų valstybei. Daugumai čia esančių mokinių tikriausiai sunku įsivaizduoti, koks tai buvo laikotarpis“, – kalbėjo svečias.

S. Skvernelis moksleiviams papasakojo savo istoriją: kad baigė dabartinę Rygiškių Jono gimnaziją Marijampolėje. Anot premjero, tais laikais buvo pakankamai daug laisvės, pasirinkimo, lietuvybės puoselėjimo.

„Šiandien mes juokiamės ir šaipomės iš idėjų dėl tautinio kostiumo: reikia jo ar ne mokyklose, rimta tai ar kvaila. Tuo metu, kai buvau mokinys, mes turėjome vadinamąsias kraštotyros vakarones, kuriose apsirengdavome tautiniais kostiumais, puoselėjome tradicijas. Bet kuriais laikais mokykla gali duoti daugiau negu formaliai yra nurodyta įstatymais. Tai priklauso nuo tų žmonių, kurie užpildo mokyklos turinį bei kuria jos dvasią“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras, tęsdamas kalbą, sakė, jog dabar mokiniams turėtų papasakoti savo sėkmės istoriją, bet atvirai prisipažino, jog tokios istorijos jis neturi.

„Gyvenimas viską sudėliojo. Kita vertus, greičiausiai tai buvo sąmoningas apsisprendimas ir judėjimas link ten, kur dabar esu. Niekas niekada manęs niekur nepastūmėjo, nes nebuvo kam to padaryti. Tiesiog visuomet stengiausi suvokti, kad kiekvienas darbas, kurį dirbi, turi tau patikti, turi jame matyti prasmę bei turėti aiškų tikslą“, – atvirai moksleiviams sakė S. Skvernelis.

Premjeras pasakojo, kad jam patiko mokytis, o sena patarlė „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“ jam atrodo tikrų tikriausia tiesa. Baigęs mokyklą S. Skvernelis viename iš universitetų pasimokė tik vienerius metus, tačiau nusprendė, kad šie mokslai ne jam.

„Nors šeimos rate girdėdavau raginimus baigti mokslus ir nesiblaškyti, džiaugiuosi, kad pasiblaškiau ir vėliau pasirinkau tai, kas man buvo malonu. Įgijau automobilių inžinieriaus specialybę, kuri man patiko. Pagal specialybę neilgai teko pasidarbuoti. Atsitiktinumas ir pamatytas skelbimas, kad Policijos akademija ieško dėstytojų, vėl viską pakeitė, atsidūriau Akademijoje. Dirbau su jaunais žmonėmis. Tai buvo atkurtos valstybės pradžia – milicijos į policiją transformavimas. Vėliau, perėjus iš pedagoginio darbo į policijos komisariatą, turėjau baigti teisės studijas“, – savo istoriją pasakojo S. Skvernelis.

Likimo kalviai

Nuo pat pirmo teisės studijų kurso iki magistro premjeras karts nuo karto galvodavo, kam jam viso to reikia, kai jau turi išsilavinimą. Tačiau vėliau, kai atsirado galimybė tapti Lietuvos policijos generaliniu komisaru, paaiškėjo, kad šias pareigas užimantis asmuo privalo turėti teisės studijų magistro laipsnį.

„Tiesiog noriu pasakyti, kad dažnai sprendimai, kuriuos jūs turite priimti, atrodo nesuprantami, galbūt nereikalingi, nežinote, kaip visa tai išspręsti, – tiesiog spręskite pagal savo nuojautą. Tai ypač svarbu tiems, kurie tuoj baigsite mokyklą. Galbūt viena profesija atrodo perspektyvi, kita madinga, bet kokiu atveju turėsite kažką pasirinkti. Aš siūlau pasirinkti tai, ką jums sako jūsų širdis, o ne tai, ką sako draugai ar tėvai, norintys, kad jūs išpildytumėt galbūt jų neišsipildžiusius lūkesčius ir įgytumėt kažkokią konkrečią specialybę. Jeigu pasirinksite netinkamą universitetą, kankinsitės ir galiausiai vis tiek priimsite sprendimą iš jo išeiti. Arba dar blogiau, jei įgysite profesiją, kuri ne jums skirta“, – savo požiūrį dėstė S. Skvernelis

Ministras Pirmininkas gimnazistams išsakė ir savo nuomonę apie studijas užsienyje. S. Skvernelis kalbėjo, kad jeigu yra galimybė išsilavinimą įgyti svetur, jis nesiūlo tokios galimybės nesirinkti.

„Bet, jeigu pasirinksite universitetą ne Lietuvoje, vis tiek turite čia sugrįžti. Nes tai, kas bus čia, mūsų šalyje, kursite jūs, nebe mes. Suvokite vieną dalyką – svetimoj valstybėj niekada nebūsite savi. Nenoriu daryti antiagitacijos, tai turėtų kiekvienas patirti savo kailiu. Emigrantas yra emigrantas. Net pačioje tolerantiškiausioje visuomenėje atsiranda tie, kurie pagalvoja, kad jūs užėmėte kažkieno darbo vietą, naudojatės kažkieno socialinių paslaugų paketu. Taip, matome ir gražių pavyzdžių, tačiau nežinome tūkstančių kitų, kuriems nepavyko“, – nuomone dalijosi premjeras.

Po premjero pasakojimo tiek gimnazistai, tiek mokytojai uždavė klausimų. Buvo klausiama, ar nereikėtų atidžiau ir atsakingiau žiūrėti į Seimo narių rinkimus, į jų suteptą praeitį ar elgesį valstybės atžvilgiu, į ministrų skyrimą, kad kiekvienas mokėtų taisyklingai parašyti žodį „ačiū“. Baigiantis kalboms atėjo dovanų dalijimo metas, Ministras Pirmininkas atvyko ne tuščiomis – gimnazijos bendruomenei įteikė paveikslą su Vyčiu bei Trispalvę. Savo ruožtu gimnazijos bendruomenė ir rajono valdžios atstovai taip pat dėkojo premjerui už apsilankymą.