Paskelbus visų brandos egzaminų rezultatus paaiškėjo, jog šiais metais rajone turime penkis šimtukininkus – aukščiausio kalibro žinias abiturientai pademonstravo lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminuose. Tad kalbiname puikiais rezultatais besidžiaugiančius keturis Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleivius ir vieną Lukšių Vinco Grybo gimnazijos abiturientę.

Lauryna Mockaitytė
(Šakių „Žiburio“ gimnazija, mokytoja – Rasa Bublaitienė)
Lietuvių kalba ir literatūra – 100

Aukščiausiu balu įvertinta Lauryna Mockaitytė teigia, jog gerus rezultatus lemia ir sėkmė, ir įdėtas darbas. Mergina teigia, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pasiruošimui ji skyrė daugiausia laiko, mat šis buvo pirmasis – tuomet ji dar buvo kupina energijos ir užsidegimo mokytis. Visgi, nors knygos abiturientę traukė visuomet, tačiau lietuvių kalbos pamokos nebuvo pačios mėgstamiausios.

„Kalbos mokykloje man visada sekėsi. Ironiška, bet dažnai mokytis dalykus, kurie man sekasi, būdavo nelabai įdomu galbūt dėl to, kad neturėdavau ką veikti, viską padarydavau greitai ir be kliūčių“, – juokiasi Lauryna, pridurdama, kad nors pamokos didelio susidomėjimo nekėlė, tačiau ji visuomet stropiai dirbo.

Anot Laurynos, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temos jos neišgąsdino, tačiau „buvo gana slidžios“. Nors merginos samprotavimo rašinys „Kas turi vertę, bet neturi kainos?“ buvo įvertintas maksimumu, tačiau egzaminų sistemos mergina negiria.  

„Nemeluosiu, apskritai mūsų šalies egzaminų sistemą vertinu labai kritiškai, ypač lietuvių kalbos egzaminą. Literatūrinio rašinio vertinimą iš esmės suprantu – turi nuo A iki Z būti išnagrinėjęs kūrinį, nusimanyti apie jame esančią meninę raišką ir taip toliau. Tačiau man atrodo, kad svetimiems žmonėms vertinti mokinių samprotavimą yra neteisinga. Juk dėl to jis ir vadinamas samprotavimo rašiniu – interpretuoji dalykus taip, kaip tau jie atrodo“, – stebisi į universitetą Olandijoje jau įstojusi L. Mockaitytė.

Abiturientė pastebi ir karantino padarinius – anot jos, nuotoliu teko mokytis visą 11 klasę, tuo laikotarpiu įgytos žinios buvo nekokybiškos.  

„Šiemet egzaminai tikrai buvo labai sunkūs. Žinojau, kad mūsų kartai nebebus taikomos jokios lengvatos, bet tikrai nemaniau, kad bendra egzaminų situacija bus, švelniai pasakius, liūdnoka“, – sakė Lauryna.

Domantė Valaitytė
(Šakių „Žiburio“ gimnazija, mokytoja – Rasa Bublaitienė)
Lietuvių kalba ir literatūra – 100

Domantei Valaitytei lietuvių kalbos pamokos puikiai sekėsi nuo pat pirmos klasės – mergina teigia, jog dar būdama pradinukė skaitė labai daug knygų, o ir prieš egzaminą daugiausia dėmesio skyrė literatūrai, privalomiems kūriniams.  

„Vos tik gavus egzamino temas jos pasirodė labai sunkios, bet, geriau pagalvojusi, iškart susidėliojau mintyse turinį. Rinkausi temą „Kas turi vertę, bet neturi kainos?“, – pasakoja Domantė, pridurdama, kad nors egzaminas žinias ir sugebėjimus patikrina ganai gerai, tačiau jai klausimų kelia vertintojų požiūris į turinio atskleidimą. Anot abiturientės, kiekvienas mokinys yra individualus ir atitinkamą temą supranta savaip.

Apie psichologijos studijas Vilniaus universitete svajojanti mergina sako, jog svarbiausi jai buvo ne lietuvių kalbos ir literatūros, o matematikos  egzamino rezultatai, tad nerimo tikrai netrūko, paguodos neteikė ir karantino režime praleisti metai.

„Grįžus į mokyklą pasijautė tiek nuovargis gyvai sėdėti suoluose, tiek padariniai pačiam žinių bagažui, nes atrodė, kad iš karantino niekas nieko nebeatsimena“, – teigė D. Valaitytė.

Eimantas Jansavičius
(Šakių „Žiburio“ gimnazija, mokytoja – Raimonda Navickienė)
Anglų kalba – 100

Nors galiausiai buvo įvertintas šimtuku, tačiau Eimantas Jansavičius anglų kalbos egzamino nesureikšmino  – dėmesio jam skyrė tiek pat, kiek ir kitiems. Pasak vaikino, visiems egzaminams jis ruošėsi maždaug savaitę, mat laikėsi principo – „kiek išmokau per 12 mokymosi metų, tiek ir panaudosiu per egzaminą“.

Anot Eimanto, anglų kalba jį lydėjo nuo pat mažens – su ja teko susidurti žaidžiant kompiuterinius žaidimus, žiūrint animacinius filmukus, bendraujant su užsieniečiais draugais, tad ir per pamokas jam sekėsi puikiai. Visgi nerimą kėlė kiti egzaminai.

„Man, kaip anglistui, dažnai kilo problemų su lietuvių kalbos rašiniais, nes savo mintyse sakinius susigalvodavau angliškai, deja, tą tekstą galvoje  tekdavo išsiversti į lietuvių kalbą, dėl to man kliūdavo už daugybę gramatikos ir stiliaus klaidų“, –  teigė jaunuolis.

Anot vaikino, paaiškėjus rezultatams, jis jaučia, jog šie galėjo būti ir geresni.

„Kai baigėsi egzaminų sesija, supratau, kad kai kurioms temoms nebuvau tinkamai pasiruošęs, bet neketinu nieko kaltinti dėl to“, – sako E. Jansavičius.

Na, bet dabar Eimantui aktualūs jau kiti dalykai – vaikinas ateitį ketina sieti su anglų kalbos ir informacinių technologijų mokslais.

Atėnė Petraitytė
(Šakių „Žiburio“ gimnazija, mokytoja – Audronė Cibulskienė)
Anglų kalba – 100

Atėnė Petraitytė teigia, jog aukščiausiais balais įvertintam egzaminui ruošėsi mažiausiai. Pasak šakietės, užteko tik prisijungti į konsultacinę pamoką ir savarankiškai pasikartoti laiškų rašymo struktūrą. Visgi ši užsienio kalba Atėnei ne visuomet sekėsi puikiai.

„Šiuo metu santykis su anglų kalba labai artimas, kadangi žiūriu daug angliško turinio. Tačiau taip buvo ne visada – kai pradėjau mokytis anglų kalbos, nejaučiau nei susidomėjimo, nei noro. Pirmieji vertinimai nebuvo daug žadantys. Postūmį anglų kalboje davė „YouTube“ platforma“, – pasakoja žiburietė.

Ateitį su gamtos mokslais planuojanti sieti mergina sako, jog daugiausiai nerimo jai kėlė matematikos egzaminas – į šį ji keliavo tikėdamasi bent jau išlaikyti, kad neužsivertų durys į valstybės finansuojamą aukštąjį mokslą. Na, o paaiškėjus egzaminų rezultatams, vieni A. Petraitytę maloniai nustebino, o iš kitų mergina tikėjosi daugiau.

Emilija Jokymaitytė
(Lukšių Vinco Grybo gimnazija, mokytoja – Irma Martinaitienė)
Anglų kalba – 100

Lukšietė Emilija Jokymaitytė egzaminams ruošėsi labai intensyviai. Mergina juokiasi, kad gal ir keista, tačiau geriausiai mokytis jai sekdavosi naktimis.

„Tai laikas, kuomet būna mažiausiai pašalinių garsų, nekyla noras tikrinti socialinius tinklus, nes naujienų naktį vis tiek nesulauksi, ir visą savo dėmesį galima sutelkti mokslui. Žinoma, tikėjausi, kad anglų kalbos egzaminą išlaikysiu gerai, bet vis tiek turėjau įdėti labai daug darbo, kad turėčiau tokį rezultatą, kokį turiu dabar“, – pasakoja Emilija.

Anot lukšietės, anglų kalba jai visada buvo artima, o dar labiau stengtis motyvavo puiki mokytoja.  

„Jeigu ne anglų kalbos mokytojos Irmos Martinaitienės pastangos, atidumas ir kantrybė, siekiant išsaugoti ir tobulinti mano žinias, tokį rezultatą būtų buvę sunku pasiekti“, – džiaugiasi mergina.

Paklausta, kaip vertina nuotolinio mokymosi padarinius, abiturientė tikina, jog tas laikotarpis jai labai patiko, nes visą savo dėmesį buvo galima sutelkti į pamokas – nebeliko kitų veiklų, tad vieninteliu malonumą teikiančiu dalyku tapo mokslai.

Pasak merginos, nors prieš egzaminus teko susiimti ir išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti panikai, tačiau rezultatai ją džiugina. Tiesa, kaip ir visiems perfekcionistams, Emilijai šmėsteli mintis, jog jie galėtų būti dar geresni.

„Neįsivaizduoju savo gyvenimo be mokslo, tad planų tęsti savo kelionę aukštojoje mokykloje tikrai  turiu“, – kalba E. Jokimaitytė, lūpų krašteliu užsimindama, jog įsivaizduoja save su baltu chalatu.