Žurnalas „Reitingai“ ne tik  dešimtą kartą pristatė institucinį visų šalies gimnazijų reitingą, bet ir paskelbė savivaldybių sąrašą, kuriame apžvelgė geriausius ir prasčiausius 2022 m. švietimo rezultatus. Mūsų rajono savivaldybė pagal moksleivių akademinius pasiekimus fiksuojama reitingo prasčiausiųjų penketuke. Be to, vis garsiau prabylama ir apie keletą šalto dušo procedūrų būsimiems vienuoliktokams.

Sudarant gimnazijų reitingą, buvo remiamasi valstybinių brandos egzaminų (VBE), kuriuos abiturientai laikė 2022 m. vasarą, rezultatais. Bet taškų gimnazijos gavo tik už tuos abiturientus, kurie egzaminus išlaikė ne žemesniais nei 36 balų įvertinimais, o štai žemiausi rezultatai (nuo 16 iki 35 balų) buvo nevertinti, nes laikomasi pozicijos, kad mokyklos misija nėra siekti abiturientų (jei jie neturi negalių) minimalių gebėjimų. Be to, kaip ir ankstesniais metais, buvo skaičiuojama, kokia dalis visų mokyklą baigusių abiturientų gavo šimtukus bei kiek iš jų įstojo į Lietuvos ir užsienio aukštąsias mokyklas.

Iš viso buvo vertintos 298 gimnazijos.  Pirmąsias pozicijas užima Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, LSMU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija. Aukščiausioje vietoje tarp mūsų rajono gimnazijų – Šakių „Žiburio“ gimnazija, patenkanti į antrąjį šalies reitingų šimtuką ir užimanti 132-ą vietą (pernai buvo 60-a). Antra rajone – Griškabūdžio gimnazija, šalies reitinguose užimanti 205-ą vietą (pernai buvo 238-oje). Trečioje vietoje – Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, šalies reitingų lentelėje 252-a (pernai buvo 260-a). Ketvirta rajone – Lukšių Vinco Grybo gimnazija, reitinge užimanti 289-ą vietą (pernai buvo 239-oje).

Žurnalo „Reitingai“ atstovai taip pat pasidalijo ir savivaldybių reitingais pagal moksleivių akademinius pasiekimus. Geriausi švietimo rodikliai nustatyti Vilniaus, Kauno, Palangos, Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybėse. Prasčiausi vidurinio ugdymo rezultatai fiksuojami Pagėgių, Šilalės, Alytaus, Šiaulių ir Šakių rajonų bei Kalvarijos savivaldybėse.

Ankstesniais laikais fizikos ir chemijos disciplinos laikytos vienomis svarbiausių, tačiau pastaraisiais metais baigiamos išstumti į paraštes. Dešimtokai dažnai klaidingai galvoja, kad šių disciplinų gyvenime tikrai neprireiks, ir nesimoko. Daugėja mokyklų, kur nė vienas abiturientas nepasirinko laikyti fizikos, chemijos, biologijos ar informacinių technologijų (IT) egzamino. Mūsų rajone chemijos VBE nesirinko nė vienas Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos, Lukšių Vinco Grybo ir Griškabūdžio gimnazijų abiturientas. IT egzamino nelaikė nė vienas Griškabūdžio gimnazijos mokinys.

Reitingų sudarytojai pateikė po 20 progimnazijų, gimnazijų ir pagrindinių mokyklų, kur mokinių, padariusių pažangą per vienus mokslo metus mokantis lietuvių kalbos, rodikliai yra didžiausi. Tarp pagrindinių mokyklų pateko ir mūsų rajono Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras.

Be to, jau nuo šio rudens moksleiviai ir pedagogai bus įsukti į švietimo reformos karuselę. Tenka pripažinti, kad labiausiai nepasisekė dabartiniams dešimtokams – būsimiems vienuoliktokams, kurie savo kailiu turės išbandyti bent kelias reformas ir naujoves. Viena iš jų – atsiras privalomas matematikos ir lietuvių kalbos patikrinimas – PUPP. Jo neįveikę mokiniai, tai yra negavę patenkinamo įvertinimo, negalės tęsti mokslų vienuoliktoje klasėje.

Praėjusių metų PUPP rezultatai rodo, kad tokią pasirinkimo dilemą teks spręsti nemažai daliai jaunuolių. Pernai keturių balų kartelės neįveikė net 10 tūkst. šalies dešimtokų iš 25 tūkst. 43 moksleivių.

„Įsivaizduokite, kokios bus pasekmės, jeigu net 40 proc. šalies dešimtokų negalės mokytis vienuoliktoje klasėje. Iki šiol neaišku, ką tiems vaikams reikės veikti. Viskas paleista savieigai, dėl ko ateityje turėsime didelių socialinių problemų“, – įsitikinęs „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Iš principo jie turės tris pasirinkimus – likti kartoti 10 klasės kurso, keliauti į profesinę mokyklą, kurios taip pat yra nepasiruošusios priimti tokio skaičiaus jaunuolių, arba tiesiog eiti dirbti nekvalifikuotų darbų. Beje, reforma palies ne tik moksleivius, bet ir pedagogus – į gimnazijas atėjus mažiau mokinių, mokytojams mažės darbo krūvis, o kartu ir atlyginimas. Prie išlikimo bedugnės gali atsidurti apie 150 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje, nes jose tiesiog nebeliks kam mokytis.

Žvelgiant į praėjusių metų dešimtokų PUPP rezultatus, matyti, kad mūsų rajone, pavyzdžiui, iš Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro pagal naująją tvarką į trečią gimnazijos klasę nepatektų 85,7 proc., iš Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos – 80 proc., iš Lukšių Vinco Grybo gimnazijos – 71,88 proc., iš Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos – 64,7 proc., iš Sintautų pagrindinės mokyklos – 30 proc. moksleivių. Tad dėl tokių rezultatų ir su tuo susijusio didelio moksleivių sumažėjimo 11-oje klasėje gali kilti grėsmė kai kurių gimnazijų ateičiai. Prie išlikimo bedugnės gali atsidurti apie 150 gimnazijų visoje Lietuvoje.

„Draugo“ inf.