Balandžio 22 – 26 dienomis Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje vyko vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Scenos pavasaris 2013“. Per keturias dienas žiūrovai čia išvydo vienuolika spektaklių ir dvi kompozicijas. Tradiciškai, atsisveikindama su pačiais vyriausiais Dramos studijos aktoriais – paskutiniaisiais „Varpo“ vidurinės mokyklos dvyliktokais, jos vadovė Vilija Meškaitienė puoselėja viltį, kad studija išliks ir dar ilgai gyvuos.

 

 

 

Pasak vaikų ir jaunimo teatrų šventės „Scenos pavasaris“ organizatoriaus – Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojo Stanislovo Grušio, ši graži teatrų šventės idėja gimė 1989 metais Gelgaudiškyje. „Kadangi po trejų metų ji liko be ją įgyvendinusio žmogaus – Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ir dramos puoselėtojas Saulius Ambrazaitis išvyko gyventi į kaimyninį Jurbarko miestą, teatrų šventes ėmėsi organizuoti dramai neabejingas jaunas  naujai įsikūrusios „Varpo“ vidurinės mokyklos kolektyvas. Juo labiau visai neseniai buvome sukūrę savo Dramos studiją, - pasakojo S.Grušys. – Tada teatrų šventė ir buvo pavadinta „Scenos pavasariu“, kuris jau dvidešimt antrus metus tradiciškai ateina į mūsų sceną.“ Šiemet vaikams ir jaunimui buvo parodyta vienuolika spektaklių ir dvi kompozicijos. „Deja, vieną teatrų šventės dieną elektrikai iškirpo iš scenarijaus – antradienį „Varpo“ vidurinėje mokykloje nebuvo elektros, todėl tą dieną numatytų spektaklių scenoje neišvydome, - apgailestavo organizatorius. – Juos teko perkelti į kitas dienas, o vienas taip ir liko neparodytas žiūrovams.“

Spektaklių tematika ir juose vaidinančių aktorių amžius lėmė, kad šiais metais „Scenos pavasaris“ buvo skirtas daugiau jaunajam žiūrovui – ikimokyklinukams ir pradinukams, nei vyresniesiems. Jie su dideliu susidomėjimu scenoje stebėjo Šakių lopšelio – darželio „Klevelis“ vaikų teatro atliekamas „Vabalų pasakas“ (režisierė D.Bendoraitienė), Šakių „Berželio“ mokyklos priešmokyklinės grupės lietuvių liaudies pasakos „Katinėlis ir gaidelis“ inscenizaciją (režisierė R.Lažauninkienė), du Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos vaikų teatro spektaklius – „Grybų karas“ (režisierė A.Kriaučiūnienė) ir „Jonuko liga“ (režisierius M.Venckūnas) bei Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centro vaikų teatro spektaklį „Meilė, skausmas ir rūgštynės“ (režisierė L.Kajokaitė-Balčiūnienė). Be jų, „Scenos pavasaryje“ dalyvavo ir rajono vaikų teatrai. Slavikų pagrindinės mokykos dramistai inscenizavo „Grybų karą“ (režisierė L.Sinkevičienė), kurį savaip interpretavo ir Kriūkų vidurinės mokyklos vaikų teatras (režisierė R.Puidokaitytė), Panovių laisvalaikio salės vaikai suvaidino nuotaikingą pjesę „Zuikių margučiai“. Svečiai iš Šiaulių Gegužių progimnazijos visus sužavėjo vieninteliu muzikiniu lėlių spektakliu „Ne tie trys paršiukai“.

Jaunimui šįsyk buvo parodytos tik dvi kompozicijos ir du spektakliai. Didelio pasisekimo sulaukė Lekėčių laisvalaikio centro jaunimo teatro spektaklis „Kitaip nei kitaip“ (režisierė V.Brazaitienė) ir svečių iš Kauno Antano Smetonos gimnazijos moksleivų poetinė kompozicija „Krizis mieste, krizis kaime“ (režisieriai A.Miknienė ir P.Tamolė). Kaip ir kasmet, šventę  užbaigė  scenos šeimininkai – „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos aktoriai, parodę poetinę kompoziciją „Pagaminti Lietuvoje“ bei vienos dalies forumą „Moderatoriai“ (režisierė V.Meškaitienė). Juo buvo siekiama parodyti labai aktualią šių dienų problemą – mokėjimą bendrauti tik virtualioje erdvėje ir ką „tikro gyvenimo“ sąvoka reiškia žmogui, kuris gyvena ne šiame pasaulyje. Dramos studijos vadovės Vilijos Meškaitienės teigimu, šiemet, kaip niekad, sunku atsisveikinti su studiją paliekančiais dramistais. Dėl rajono mokyklų tinklo pertvarkos ateinančiais metais Šakių „Varpo“ vidurinė mokykla - pati didžiausia rajono mokykla - taps dešimtmete. „Todėl Dramos studiją paliks ne tik mokyklą baigiantys dvyliktokai, bet ir į gimnaziją išeinantys šiųmečiai aštuntokai bei dešimtokai, - apgailestavo V.Meškaitienė. - Dramos studijoje lieka tik trys dramistai. Ar išliks teatras mokykloje, ar ne, priklausys ne tik nuo manęs. Šį klausimą reikia spręsti visiems bendrai. Nuo pirmųjų įsteigimo dienų iki šiol teatras, muzika ir dailė buvo tarsi „Varpo“ mokyklos vizitinė kortelė. Bijau, kad ją kartą pametus, gali daugiau nesurasti.“

Šiandien V.Meškaitienė mato du kelius – į Dramos studiją kaip į visuomeninę organizaciją pakviesti vaidinti kitų mokyklų moksleivius ir užsiauginti per kryptingo meninio ugdymo pamokas, kurios „Varpo“ vidurinėje mokykloje buvo įvestos prieš dešimt metų. Tiesa, jau kurį laiką šis ugdymas nebuvo siūlomas mažiesiems, tačiau nuo ateinančių metų ir vėl planuojama jį atnaujinti. Norisi tikėtis, kad Dramos studija „Varpo“ mokykloje išliks ir dar ilgai gyvuos. Ne veltui sakoma, kad kuo daugiau atiduodama, tuo daugiau gaunama. Atsisveikindama su savo auklėtiniais Dramos studijos vadovė džiaugėsi, kad subūrė draugėn tokį didelį būrį jaunų žmonių, kuriems reikia šiek tiek daugiau, nei bendravimo virtualioje erdvėje, t.y. gyvo bendravimo scenoje, peno ne tik kūnui, bet ir sielai. „Man neužteko vien lietuvių kalbos pamokų, nes visada mokiniams norėjau duoti kažką daugiau, - atviravo V.Meškaitienė. – Norėjau padovanoti bendravimą, pavadintą teatru. Šiandien aš matau jo rezultatus ir džiaugiuosi, kad pabuvę scenoje vaikai tapo laisvesni, jautresni, gebantys kitaip mąstyti, kitaip bendrauti. Į kiekvieną iš jų įdėjau po mažytį varikliuką, kuris visada padės žengti pirmyn.“