Antradienį Šakiuose viešėjo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ministrė Agnė Bilotaitė, kurios darbinis vizitas mūsų krašte užsitęsė iki vėlumos. Ji su savo komandos nariais susitiko su savivaldybės administracijos, vietos teisėsaugos institucijų vadovais, aptarė viešojo saugumo situaciją rajone, civilinės saugos ir gyventojų pasirengimo galimoms ekstremaliosioms situacijoms klausimus. Nors meras Raimondas Januševičius tikino, kad nacionaliniu lygiu Šakiai kaip pasienio savivaldybė pamiršta, ministrė tikino, kad saugumas – visų bendras reikalas, ir Šakiai, anot ministrės, nėra paraštėse.
Ministrės ir jos komandos narių, kuriuos visą dieną lydėjo ir bendrapartietė Seimo narė Irena Haase, vizitas prasidėjo nuo susitikimo su rajono meru R. Januševičiumi ir administracijos vadovais. Šie susitikimui buvo paruošę skaidres apie rajoną, pristatė kylančias problemas.
„Esame išskirtiniai, turime ne patį geriausią kaimyną, bet nacionaliniu lygiu primiršti, kad esame prie Rusijos sienos“, – teigė R. Januševičius, tvirtinęs, kad jeigu diena X visgi ateitų, rajonas tam visiškai nepasiruošęs, nėra jokios strategijos, algoritmų, kaip reaguoti, komunikuoti.
„Kiek mes pirmomis valandomis sugebėsime apsaugoti gyventojus, tiek turėsime potencialių gynėjų“, – teigė meras ir pridūrė, kad Izraelis buvo pasiruošęs, tačiau priešas sugebėjo įsiveržti net keletą kilometrų, pabrėžė, kad rajone net 553 km žvyruotų kelių, tad, svarstant atsitraukimo galimybę galimo karo atveju, tai irgi sunkinanti aplinkybė.
Anot R. Januševičiaus, reikėtų ir dėmesio keliui Šakiai–Slavikai, kur buvęs lėktuvų pakilimo takas, pasakojo apie planus prie Gelgaudiškio įrengti uostą, nes Jurbarko tilto, jo žodžiais, turbūt neliktų vieno pirmųjų ir rajonas nuo tos pusės būtų atkirstas.
Ministrė sutiko, kad pastaruoju metu daugiau dėmesio reikėjo skirti pasieniui su Baltarusija, tvarkytis su migrantų krize.
„Šiame geopolitiniame kontekste nėra abejonių, kad sieną su Rusijos Federacija turime stiprinti“, – pripažino ministrė ir pridūrė, kad kalbama ne tik apie fizinį barjerą, bet ir apie dronus, pareigūnų skaičiaus pasienyje didinimą.
Ministrės viešnagės metu daug kalbėta ir apie civilinę saugą, kuri daugybę metų buvo visiškai pamiršta.
„Niekam labai nerūpėjo ir civilinė sauga buvo dėl paukščiuko, net iš visuomenės buvo požiūris, kad nieko čia pas mus nebus. Kažkada civilinėj saugoj turėjome 1 tūkst. dirbančių pareigūnų, dabar – 100. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, prasidėjo klausimai, kur slėptis, tačiau slėptuvių Lietuvoje nėra, niekas apie tai negalvojo, planų nedėliojo“, – kalbėjo A. Bilotaitė ir pasakojo, kad jai vadovaujant pradėtas kurti priedangų tinklas, dabar jų šalyje yra 3 tūkst. 300, o Šakiai, anot ministrės, – vieni iš lyderių, rajone laikiną apsaugą oro pavojaus atveju rastų 74 proc. gyventojų.
„Šakiai demonstruoja lyderystę ir teigiamą pavyzdį kitoms šalies savivaldybėms, rūpinantis vietos gyventojų saugumu“, – teigė ministrė A. Bilotaitė ir pridūrė, kad bendromis pastangomis reikėtų stiprinti gyventojų informavimą bei jų pasirengimą galimoms karinėms ar kitoms grėsmėms, nes net apklausos duomenys byloja, kad Marijampolės apskrityje šiuo klausimu tikrai yra kur pasitempti. Apie apklausos duomenis šiek tiek vėliau, o dabar apie priedangas, mat, kaip pažymėjo ministrė, daugelis painioja sąvokas ir nesupranta, kad priedanga skirta tik trumpam laikui, valandai ar kelioms. Tai nėra slėptuvė.
Šakių savivaldybė yra parinkusi 90 priedangų, kuriose tilptų 19 245 gyventojai, 38 priedangos pritaikytos žmonėms su negalia, taip pat net 30 proc. gyventojų turi namuose rūsį, pritaikytą slėptuvei. Tiesa, kaip pažymėjo meras, pavyzdžiui, priedangos yra 45 daugiabučių rūsių patalpose, tačiau tik šešiuose yra du išėjimai, tad jis kėlė klausimą, ar tokios priedangos visavertės. Ir nors ministrė rajoną šiuo klausimu pristato kaip pavyzdinį, meras situaciją vertina atsargiai, o gyventojai, panašu, apskritai mala į miltus.
Štai ir susitikime su ministre dalyvavęs naumiestietis Edmundas Raškauskas rėžė tiesiai šviesiai, kad „buvo paduoti lapeliai ir užklijuota, kur papuola“, tad jis siūlė realiai nuvykti ir pažiūrėti, kaip tos priedangos atrodo. Išties neretu atveju priedangų ženklu paženklinti statiniai, kad ir tie patys daugiabučių rūsiai, ne tik užkrauti daiktais, netvarkingi, bet ir užrakinti. Meras kėlė problemą, kad savivaldybė neturi teisinių svertų įpareigoti gyventojus įrengti priedangas ne savivaldybės objektuose, mat nėra teisinio pagrindo, tačiau susitikimų metu sutarta, kad priedangos rajone bus darkart peržiūrėtos. Beje, ministrė apžiūrėjo priedangą Šakių kultūros centre, apsilankė ir prie bunkerio Išdaguose, mat nors šiuo metu jis apleistas ir bešeimininkis. R. Januševičius neatmeta galimybės, kad pats laikas svarstyti apie tokių statinių atnaujinimą. A. Bilotaitė informavo, kad su Aplinkos ministerija planuojama aptarti, kaip renovuojant namus pertvarkyti, sutvirtinti daugiabučių rūsius, laukiama ir naujo statybos techninio reglamentavimo naujiems statiniams.
„Aš tikiuos, kad tos priedangos parinktos atsakingai ir ne bet kur, ne dėl lipduko“, – vylėsi ministrė.
Ji pasidžiaugė ir tuo, kad Šakiai turi parengties pareigūną (yra savivaldybių, kur tokių specialistų nėra), šias pareigas eina Ričardas Stepaitis, kuris atsakingas ne tik už priedangų tinklą, bet ir už ekstremalias situacijas, evakuacijos planus ir pan. Ministrė ragino persižiūrėti planus ir surengti pratybas vietoje, kad realiai įsivertinti ir pasižiūrėti, kas ir kaip veikia ar neveikia, kur ir kurios tarnybos turėtų atkreipti dėmesį. Nekart pabrėžta, kad didesnis dėmesys turėtų būti gyventojų informavimui, kad jie žinotų priedangų vietas, kaip reaguoti esant ekstremalioms situacijoms, kas yra šeimos planas, išgyvenimo krepšys ir pan. Ji net siūlė tiesiog atspausdinti informaciją iš puslapio LT72.lt ir pasidalinti informacija per seniūnus, bendruomenių lyderius ir tam nereikia didelių lėšų, tik noro, inciatyvos, nes mūsų saugumu niekas kitas ir nepasirūpins. Šiuo metu, anot ministrės, yra civilinės saugos atgimimas, o ir žmonės rodo norą žinoti, tad tai reikia išnaudoti.
„Norime paskatinti per savivaldos lygmenį labai rimtai žiūrėti į saugumo dalykus, pasirengimą. Kalbu nebūtinai apie karinį, gali būti hibridinė provokacija. Turime būti pasirengę reaguoti, reguliuoti srautą, jei kažkas pajudėtų, nuraminti žmones. Šiandien sunku įvardyti, kokie galimi scenarijai, nes jie gali būti labai skirtingi. Juk nebūtinai karas, iki to yra įvairiausias spektras provokacijų, ta pati migracija“, – kalbėjo ministrė ir siūlė į svečius pasikviesti ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, nes nemažai neraminančių klausimų antradienį nuskambėjo būtent jo, o ne A. Bilotaitės kompetencijų lygmeny.
Kaip minėta, VRM projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja dr. Eglė Vileikienė pristatė gyventojų situacijos vertinimą Marijampolės apskrityje apie viešąjį saugumą, teisėsaugos institucijų vertinimą ir pasiruošimą stichinėms ir kitoms nelaimėms. Visgi VRM duomenys nedžiugina, nes mūsų apskritis – trečia nuo galo (blogesni rezultatai tik Panevėžio ir Alytaus apskrityse). Pavyzdžiui, net 45 proc. apskrities gyventojų nurodė, jog nežinotų, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu, lyginant su šalies gyventojais, mūsų apskrities gyventojai savo žinias ne tik karo, bet ir potvynio, stipraus vėjo ar net gaisro metu įvertino daug prasčiau. Vos 10 proc. apskrities gyventojų turi veiksmų planą, kaip elgtis nelaimės atveju, namuose turi gesintuvą 15 proc., kur artimiausia priedanga žino tik 20 proc. gyventojų. Vienas iš geresnių rezultatų, kad 41 proc. gyventojų turi būtiniausių atsargų 72 valandoms (maisto, vandens, vaistų, higienos priemonių), tačiau autonominius dūmų detektorius turi 38 proc., tiek pat žinotų, kur ieškoti informacijos apie pasiruošimą nelaimėms, tačiau gana mažai saugančių savo turtą, jį draudžiančių. Beje, lyginant su visos šalies gyventojais, mūsų apskrityje mažiausiai žinančių apie interneto svetainę LT72.lt. Taip pat Marijampolės apskritis viena iš tų, kurių gyventojai rečiausiai gauna trumpuosius pranešimus, perspėjančius apie nelaimes. Prasčiau tik Alytaus apskrityje.
Iš džiuginančių dalykų galima paminėti, kad mūsų apskrityje žmonės jaučiasi saugiau nei bendrai Lietuvoje, tačiau labiau nei kitų apskričių gyventojai nerimauja dėl narkotikų, užtat labiau pasitiki policija, priešgaisrine tarnyba, mažiau, lyginant su šalies gyventojais, pasitiki Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Viešėdama Šakiuose ministrė A. Bilotaitė ir jos komandos nariai susitiko su Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Virginijumi Rekešiumi ir pareigūnų bendruomene, kur jai pristatyta, kuo gyvena ugniagesiai, kiek ir dėl ko rajone daugiausiai kyla gaisrų, kokia vykdoma prevencinė veikla. Vėliau lankėsi ir Šakių policijos komisariate, kur jos laukė pareigūnų bendruomenė bei komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius ir apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Harimantas Poškevičius, daugiausiai kalbėta apie pareigūnų trūkumą, juos nemotyvuojančią darbo apmokėjimo sistemą, kai net pasieniečiams galioja visai kitokia užmokesčio, važinėjimo į darbą išlaidų kompensavimo tvarka.
Vizitas baigėsi diskusija savivaldybės salėje „Viešasis saugumas: ar esame pasirengę?“, tačiau ji sutraukė itin nedidelį būrį šakiečių.
„Šakiai tikrai nėra palikti. Stebim, vertinam situaciją pasienyje ir tai tikrai nėra palikta tik savivaldai, tai nacionalinio saugumo klausimas“, – reziumuodama susitikimą teigė A. Bilotaitė, kurios 10 val. prasidėjęs vizitas Šakiuose baigėsi 19 val. vakaro.
I. Haase, kalbėdama apie saugumą, ragino visus suvienyti jėgas ir labiau vieniems kitus girdėti, įsiklausyti, nes tik bendros visų pastangos ir įsitraukimas gali duoti realių rezultatų.
Virginijus iš Branduoliškių:
