Smurtas rajono šeimose – ne problema?

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjo beveik mėnuo, kai šalyje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Policijos pastebėjimu, didelių problemų su smurtautojais šeimose nėra. Tačiau smurtautojų aukų atstovai netiki, kad rajone viskas taip jau ir gražu.  

Nuotr. Šeimose dažniausiai smurtauja vyriškos lyties atstovai.

Džiaugiasi naujuoju įstatymu

Daugelis kalbintų žmonių įsitikinę, jog smurtas šeimose yra dažnas reiškinys. Besidomint šia tema, teko sutikti ir, tikrąja to žodžio prasme, ne vienerius metus smurtą šeimose kentusias moteris. Laimei, dabar jos apie tai kalba tik kaip apie slogios praeities patirtį, padėjusią tapti tvirtesnėmis. Tačiau, įdomu sužinoti, kas kilusio konflikto metu joms padėdavo spręsti nemalonias problemas, lydimas vyriškų kumščių smūgiais, šlykščiais žodiniais užgauliojimais. Smurtą kentusiųjų tikinimu, paprastai konfliktus namuose joms padėdavę spręsti giminaičiai, draugai ar kaimynai. Tad, kokį vaidmenį šiuo atveju atlieka tvarkos sergėtojai – policininkai? Vienos tokių moterų gyvenimiškoji patirtis rodo, kad būta tokių atvejų, kai policininkai iš viso neatvažiuodavo, teisindamiesi, kad tai yra šeimos reikalas, kurį reikia patiems išsiaiškinti. Tikinama, jog šeimose kilusio konflikto atveju policija atvykdavo tik tuomet, kai gaudavo daugiau signalų apie kaimynystėje vykstančius barnius. Taigi praėjo net 20 metų, kai nepriklausomoje Lietuvoje praėjusių metų gruodžio 15 dieną įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. „Seniai tokio įstatymo reikėjo. Jau seniai laukiau, kada taip bus ir Lietuvoje, kad policija išveš jį su antrankiais. Šis įstatymas būtinas“,- teigė smurtą iš savo sutuoktinio patyrusi moteris. Įstatymas numato, kad policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą. Tyrimas pradedamas ir be smurtą patyrusio asmens skundo ne vėliau kaip per 48 valandas.

 
Nėra smurtaujančiųjų?

Nuo įstatymo įsigaliojimo praėjo beveik mėnuo, tad daryti kokias nors išvadas, rodos, dar ankstoka. Tačiau, šalies policijos atstovai jau viešai kalba apie padidėjusį darbo krūvį. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pavaduotojas Renatas Požėla trečiadienį Lietuvos radijui kalbėjo, jog šalyje jau užfiksuota apie tris tūkst. pranešimų dėl smurto šeimose. Iš jų apie vieną tūkst. atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Policijos teigimu, akivaizdu, kad skaičiai kalba patys už save ir parodo, kokia tai didelė problema.

Įsigaliojus naujam įstatymui, Šakių rajono policijos komisariato viršininko Mindaugo Skruibio teigimu, policija pranešimus dėl smurto šeimose dabar vertina atidžiau. „Dabar iš karto važiuojame ir žiūrime, kokia situacija. Kad būtų kažkoks pikas, kad gautume daug pranešimų dėl smurto šeimose - tai nepasakyčiau“,- teigė viršininkas. Tačiau šiomis dienomis į darbą grįžtanti Marijampolės apskrities Moterų namų – Krizių centro asociacijos prezidentė Daiva Dovydė nesupranta, kodėl moterys nesikreipia. Jos darbinė praktika rodo, kad per visus dešimt metų šventiniu laikotarpiu centras sulaukdavo daugybės pagalbos iškvietimų. „Jeigu nėra visiškai skambučių – tai kažkas nelogiška. Matyt, policija neperduoda informacijos, kadangi jie pirmieji važiuoja į vietą. Negi taip žmonės, vieną dieną spragtelėjus piršteliu, pasikeitė“,- stebėjosi D. Dovydė.    

Šakių policijos komisariato viršininko M. Skruibio teiravomės, ar įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, padaugėjo darbo rajono policijai? „Kol kas ne. Tas įstatymas iš esmės daro įtaką prokuratūros veiksmams. Mes į tokius pranešimus ir anksčiau visąlaik reaguodavome. Po paties įstatymo įsigaliojimo darbo nepadaugėjo. Mus kviečia, kai reikia, o ne todėl, kad pasiskaitė apie įsigaliojusį naują įstatymą ir dabar kviečia“,- teigė viršininkas. Beje, vienas iš esminių šio įstatymo požymių – tai smurtautojo atskyrimas nuo aukos. Pareigūnų teigimu, anksčiau jie negalėdavo imtis priemonių, jei nebūdavo aukos skundo.

Tuo tarpu Generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis šiomis dienomis viešai kalbėjo apie išaugusį policijos darbo krūvį ir trūkstamą finansavimą. „Kada įstatymas buvo svarstomas, prognozavome, kad, ko gero, per metus mes turėsime 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų, panašu, kad šį skaičių mes ir viršysime. Bus papildoma našta, papildomas krūvis, ir įstatymo projekte rašyti, kad šio įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nereikalaus, yra, švelniai tariant, nesusipratimas”, - Lietuvos radijui antradienį sakė generalinis komisaras. Jo teigimu, vienas ikiteisminis tyrimas policijoje kainuoja nuo 1600 iki 1800 litų. Neskiriant papildomo finansavimo kovai su smurtu šeimoje, policijai teks perskirstyti savo lėšas, dėl to esą nukentės kitos policijos funkcijos.

Šakių  rajone per tą laikotarpį, kiek galioja naujasis įstatymas, anot M. Skruibio, nebuvo tokio atvejo, kad policijai būtų tekę iškeldinti smurtautoją. Beje, viršininko pastebėjimu, rajone dominuoja žodiniai konfliktai. „Pas mus, kaip taisyklė, čia pykstasi, čia jau gerai. Nedominuoja pas mus įvykiai, kad reikėtų taikyti prievartos priemones“, - teigė M. Skruibis, pridurdamas, jog rajono šeimose vis tik dažniausiai smurtauja vyriškos lyties atstovai. Moterų triukšmadarių ir smurtautojų pasitaiko retai. Nukentėjusių moterų interesus ginanti D. Dovydė sako: „Mūsų policija niekada nematė problemos. Aš juos suprantu, kadangi jiems priskirta daugybė funkcijų ir reikalauti, kad jie dirbtų, kaip iš tikrųjų  turėjo dirbti daugybę metų prieš tai, neduodant papildomo finansavimo, tai nėra paprasta“. Moteris įsitikinusi, kad pereinamasis laikotarpis bus sudėtingas visiems. „Manau, kad policijos pačiai žemiausiai grandžiai reikia didelių mokymų, didelio motyvavimo, didelio stiprinimo“,- teigė D. Dovydė, pridurdama, jog apskritai per metus į krizių centrą vidutiniškai kreipiasi apie 350 – 400 nuo smurto šeimose nukentėjusių moterų. Beje, didžiųjų metų švenčių metu į centrą pagalbos kreipiasi beveik pusė visų besikreipiančiųjų per metus.