Violeta SEREDŽIUVIENĖKiekvieną savaitę rajono policijos komisariato pateikiamoje įvykių suvestinėje skaitome pranešimus apie smurtą. Šakiečiai vieni kitus muša, spardo, smaugia... Deja, tokiu būdu sprendžiami iškilę šeimyniniai ginčai, draugų, kaimynų ar sugėrovų nesutarimai. Apie kasdienybe tampančius smurto proveržius bei nusikalstamumo statistiką rajone kalbamės su Šakių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininke Ingrida Pranskaitiene.
- Įsigaliojęs įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje „atrišo“ rankas policijos pareigūnams, lengviau atsiduso smurtą patiriančios moterys,- smurtautojas nuo šiol gali būti ne tik iškeldinamas iš namų, bet ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ką rodo Jūsų turima statistika?
Šis įstatymas šiandien iš tiesų yra ypač aktualus. Kaip rodo mūsų rajono policijos komisariato turima statistika, nuo metų pradžios įregistravome 53 smurto artimoje aplinkoje pranešimus, iš šio skaičiaus dėl 42 smurto atvejų buvo iškeltos baudžiamosios bylos ir pradėti ikiteisminiai tyrimai, dėl 11 atvejų atsisakyta kelti baudžiamąsias bylas, nesant nusikaltimo sudėties. Beveik visada kreipiamės į teismą dėl smurtautojo iškeldinimo iš gyvenamosios vietos,- tai sudaro apie 80 procentų visų atvejų. Teismas visus mūsų prašymus iki šiol yra patenkinęs. Paprastai iškeldinti smurtautoją pageidauja ir nukentėjusioji pusė. Beje, yra buvę keletas atvejų, kai iš gyvenamųjų vietų buvo iškeldintos smurtaujančios moterys,- viena smurtavo prieš vaikus, kita - prieš savo vyrą. Manau, sugriežtintos priemonės dėl smurtautojų sudrausminimo tikrai pasiteisina. Asmenys, kurie pažeidžia teismo nutartį dėl iškeldinimo ar nesilaiko kitų reikalavimų, terorizuoja žmoną ar sugyventinę, užsitraukia ir baudžiamąją atsakomybę. Patikrinimus, ar smurtautojas laikosi visų įpareigojimų, vykdo apylinkių inspektoriai.
- Kuo dažniausiai baigiasi konfliktai šeimose? Ar smurtautojai suvokia savo klaidas ir atsakomybę?
Neretai smurtas kartojasi tose pačiose šeimose. Kadangi aukos ir smurtautojo susitaikymas yra įtvirtintas įstatymu, o konfliktai šeimose dažniausiai kyla dėl girtavimo, praėjus kuriam laikui, nukentėjusioji pusė savo smurtautojui atleidžia. Kaip rodo konkretūs atvejai, dažniausiai abu, tiek smurtautojas, tiek ir nukentėjusi moteris, konflikto metu būna neblaivūs. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nukentėjusi moteris būna gerokai girtesnė ir agresyvesnė už smurtautoją, pati išprovokuoja konfliktą. Tad įstatymines nuostatas negalima taikyti kategoriškai, - visus smurtautojus iš karto iškeldinti ar uždaryti už grotų. Kiekvienas smurto atvejis šeimoje yra individualus. Kartais ne smurtautojas, o nukentėjusysis būna didesnė grėsmė pačiam sau ir aplinkai.
- Visgi dažniausiai girtaujama ir smurtaujama asocialiose šeimose, tačiau žinome atvejų, kai smurtauja ir labai „padorūs“ valdininkai, tarnautojai, net Seimo nariai. Su kokiais smurtautojais yra tekę susidurti Jūsų skyriaus pareigūnams?
Įstatyme nėra tokių nuostatų, pagal kurias mes galėtume tokio tipo nusikaltimus padariusius žmones skirstyti pagal jų užimamą padėtį visuomenėje. Pagal turimą statistiką mes matome, ar žmonės yra dirbantys, ar bedarbiai, ar neįgalieji. Mums visi nukentėjusieji ar smurtautojai yra pirmiausia žmonės, kuriems reikalinga mūsų kaip pareigūnų pagalba. Seniūnijų specialistai gali daugiau pasakyti apie kiekvieną šeimą. Kadangi mūsų rajonas yra kaimiškas, tad daugiausia smurto atvejų ir užfiksuojama būtent kaimo vietovėse.
- Kokia situacija mūsų rajone, kalbant apskritai apie smurtinius nusikaltimus? Ar žiaurumas, smurtas, sąskaitų suvedinėjimas kumščių pagalba netampa tiesiog gyvenimo kasdienybe?
Šakių rajono policijos komisariate šiemet dėl įvairių kūno sužalojimų bei apsinuodijimų turime įregistruotus 272 pranešimus. Smurto atvejų yra įvairių,- susimuša vaikai mokykloje, įvyksta muštynės po renginių, kyla konfliktai viešosiose vietose bei kitur. Iki šiol yra pradėti 69 ikiteisminiai tyrimai dėl padarytų įvairių kūno sužalojimų, dalis jų jau yra nukeliavę į teismą ar priimti atitinkami teismo sprendimai. Į šią statistinę kategoriją įeina ir visi tie atvejai, kai pranešimus gauname iš Šakių ligoninės priėmimo skyriaus. Kai kuriais atvejais tai būna tiesiog nelaimingi atsitikimai buityje, gatvėje, darbo vietoje. Kiekvienu konkrečiu atveju mes išsiaiškiname žmogaus sužalojimo aplinkybes, atliekame tyrimą. Iš tiesų mūsų visuomenėje paplitęs santykių aiškinimasis ne teisinėmis priemonėmis, o jėga, smurtavimu, ypač išgertuvių metu. Rezultatai būna įvairūs – ne tik sužalojimai, bet ir nužudymai.
- Pastaraisiais metais visą Lietuvą sudrebino ne vienas itin žiaurus nusikaltimas,- žudikų aukomis tapo nepilnamečiai vaikai, jaunos merginos, vienkiemiuose gyvenantys senoliai. Ne išimtis ir Šakių rajonas,- čia taip pat kas keleri metai per visą šalį nuskamba vienas ar kitas rezonansinis nusikaltimas. Kokia šiųmetė „juodžiausioji“ rajono statistika?
Šių metų pradžioje, vasario mėnesį, Kudirkos Naumiestyje buvo įvykdytas itin žiaurus nusikaltimas,- vyras kirviu užkapojo dvi moteris. Kol kas dar šioje baudžiamojoje byloje tyrimas nebaigtas, kadangi gana ilgai užtrunka ekspertizių atlikimas. Kaip rodo statistika, per metus rajone įvykdomi maždaug 2 ar 3 nužudymai, - itin sunkūs nusikaltimai. Labai sudėtingų kriminalizuotų nusikaltimų, kuriems būtų ruošiamasi iš anksto, kol kas neturėjome. Mūsų rajone vyrauja buitinių konfliktų metu kilę smurtiniai nusikaltimai bei nužudymai. Šiemet įvykdyta tik viena jau minėta dviguba žmogžudystė.
- Jūsų manymu, kas labiausiai šiuo metu skatina prievartą ir negatyvius santykius tarp žmonių ? Ar neturi tam neigiamos įtakos televizija bei spauda, tiražuojanti įvairaus pobūdžio žiaurios prievartos vaizdus ir aprašymus?
Aš manau, jog yra daug ir įvairių socialinių veiksnių, kurie smurto protrūkiams turi kur kas daugiau įtakos negu televizija ar spauda. Manau, auklėjimas šeimoje – vienas svarbiausių veiksnių. Sakykime, būna atvejų, kai po kelis kartus pareigūnams tenka vykti į šeimą, kur moteris gyvena jau su penktu sugyventiniu, visi vaikai nuo skirtingų vyrų...Tokių šeimų tarpusavio santykiai būna be jokių įsipareigojimų ir atsakomybės, dažnai keičiasi tokių žmonių gyvenamoji vieta. Labai abejoju, kad tokioms šeimoms didesnės įtakos turėtų televizija ar spauda. Manyčiau, kalbėti tenka apskritai apie tam tikros socialinės visuomenės grupės degradaciją. Kai fiksuojame duomenis apie nukentėjusiuosius ar įtariamuosius, skiltyje „Išsilavinimas“ paprastai tenka rašyti „Nebaigtas vidurinis“. Šie žmonės eina savo pasirinktu keliu net nesusimąstydami, kas iš tikrųjų su jais vyksta. Kol pats žmogus netaps sąmoningu ir nesistengs pasikeisti, mums, pareigūnams, bus sunku ką nors pakeisti. Tikrai ne televizorius čia kaltas. Pirmiausia reikėtų suvokti, kad mes patys kuriame valstybę, ir ne valstybė turi atsakyti už mus. Jeigu nebus pozityvaus prado, sunku bus tikėtis ir gero rezultato.
Virginijus iš Branduoliškių:
