B. P. Vainius motyvavo savo pasiūlymą paprastai – padidinus tarifą savivaldybės biudžete atsirastų papildomų lėšų, nes jis jau keletą metų deficitinis. Anot jo, tai būtų buvusi proga deficitą šiek tiek sumažinti. Finansų komiteto narys Mindaugas Tarnauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad padidinus mokesčio tarifą žemės ūkio paskirties žemei į mūsų rajono biudžetą jau kitais metais įplauktų papildomai apie 58 tūkst. eurų, kuriais savivaldybė galėtų skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Socialdemokratų atstovė Raminta Bastytė priminė, kad prieš savivaldos rinkimus buvo žadama rajone skatinti ne tik žemės ūkį, bet ir smulkųjį bei vidutinį verslą.

Skatinti rajone smulkųjį verslą ir lopyti biudžeto skyles ūkininkų sunkiu prakaitu uždirbtais pinigais nepritarė dauguma tarybos narių. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Tomas Skaizgirys sakė, kad žemės mokestis ir taip kasmet didėja, nes tendencingai didėja žemės vertė.

„Šakių rajonas – agrarinis kraštas. Žlugdyti šio verslo didinamais mokesčiais negalima, o reikia jį skatinti“,– aiškino T. Skaizgirys.

Pastarajam pritarė ir situaciją apie ūkininkų mokamus mokesčius paaiškino finansų komiteto narė Aušrelė Pukinskienė. Anot jos, padidintas žemės mokestis pirmiausia gultų ant žemės savininkų pečių, o šie, be abejo, norėdami jį kompensuoti, naštą užkrautų žemės nuomininkams.

„Reikia nepamiršti, kad dauguma stambesnių rajono ūkininkų dirba ne savo, o nuomojamą žemę, todėl didelė tikimybė, kad šis mokestis pirmiausia gultų ant jų pečių, savininkui pareikalavus jį sumokėti“,– kalbėjo A. Pukinskienė.

Tarybos narė siūlė nepamiršti, kad ūkininkai moka gyventojų pajamų mokestį pagal savo ūkio dydį, kuris yra ir taip didžiausia savivaldybės biudžeto sudedamoji dalis.

 

Finansų komiteto narė Irena Haase tarybos nariams priminė, kad, padidinus tarifą iki 2 procentų už žemės ūkio paskirties žemę, jis padidėtų ne tik ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms, bet ir sodų bendrijų sklypų savininkams, kurie nevykdo jokios komercinės veiklos, o daržovių užsiaugina tik savo reikmėms. Todėl, prieš priimant tokius radikalius sprendimus, I. Haase siūlė pagalvoti, kokios gali būti pasekmės ir kitiems, ne tik žemės ūkio, subjektams.

Šakių rajono meras Juozas Bertašius taip pat nepritarė siūlymui didinti tarifą, nes mūsų rajonas, palyginti su aplinkiniais Jurbarko ir Vilkaviškio rajonais (juose tik 1,5 procentai), turi ir taip didžiausią 1,7 procentų tarifą. Be to, anot mero, Lietuvos žemdirbiai gauna mažiausias tiesiogines Europos Sąjungos išmokas palyginti su kitomis valstybėmis, žemės nuomos mokestis ir taip neadekvačiai didelis.

Šakių ūkininkų sąjungos vadovas Rimantas Valiukas sakė, kad nesitikėjęs iš socialdemokratų partijos nario B. P. Vainiaus tokio pasiūlymo, nes šis visada viešai kalbėdavo, kad palaiko mūsų rajono žemės ūkį.

„Ūkininkai – taip pat verslininkai. Be to, šis pasiūlymas – tai pinigų  paėmimas iš vienos kišenės ir perdėjimas į kitą. Aš tokių motyvų nesuprantu. Neracionalu didinti žemės mokestį, nes kaina už nuomojamą žemę rinkoje labai didelė, todėl mes dar labiau apsunkintume žemdirbius“, – aiškino R. Valiukas.

Jis džiaugiasi, kad rajono taryba nepritarė pasiūlymui, nes jis neadekvatus esamai situacijai.