Jau devinti metai Šakių rajone minima Verslo diena. Ketvirtadienio vakarą į Sintautų kultūros centrą profesinės šventės paminėti rinkosi rajono verslininkai. Taip pat jau antrą kartą buvo apdovanotas konkurso „Sukurta Šakių krašte“ nugalėtojas, kuriam buvo įteikta skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio pagaminta skulptūra – „Skruzdė“, simbolizuojanti sunkų ir kruopštų verslininkų darbą.

Paskelbė nugalėtoją

„Sukurta Šakių krašte“ konkursu, kurį inicijuoja Šakių rajono savivaldybė bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Kauno PPA rūmai), siekiama skatinti lietuviškų, aukštos kokybės, inovatyvių, išskirtinių, galinčių konkuruoti Lietuvos bei užsienio rinkose produktų gamybą ir vartojimą bei verslo plėtrą Šakių rajone.

Komisija kiekvieną konkurso dalyvį vertino atsižvelgdama į gaminio išskirtinumą, unikalumą, jo kokybę, gautus apdovanojimus nacionalinėse ir tarptautinėse parodose, mugėse, gamybos, gaminio ekologiškumą, draugiškumą aplinkai ir gamtai, gaminio konkurencinį pranašumą šalies ir užsienio rinkose bei inovacijų panaudojimą kuriant, gaminant gaminį ar teikiant paslaugą. Iš viso šiemet konkurse varžėsi šeši nominantai: UAB „Lukšių tekstilė“ (siuvimo ir dygsniavimo paslauga), UAB „Mėsos guru“, švenčių rezidencija „Villa orchidea“, UAB „Gulbelė“ (edukacinė programa „Zanavykų ragaučius“), B. Drevininkaitienės įmonė „Rugelis“ ir lukšiečio Tado Bybarto „Šlepetija“.

Pristačius visus nominantus atėjo ilgai laukta akimirka, kuomet Kauno PPA rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis ir rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis paskelbė konkurso nugalėtoją, kuriuo tapo „Gulbelės“ edukacinė programa „Zanavykų ragaučius“.

„Gulbelės“ vadovas Arūnas Tarnauskas, atsiimdamas apdovanojimą, sakė, kad yra dėkingas savo darbuotojams, kurie padeda „Zanavykų ragaučiaus“ idėją puoselėti jau labai nuo seniai.

„Iki šiol mes turėjom šį produktą, tačiau jis, nors ir tiek pat įdomus ir vertingas, buvo vietinės reikšmės. Tačiau 2017-ieji, gavus respublikinės žiniasklaidos dėmesio, tapo proveržio metai. Šiemet „Ragaučių“ išmėgino apie 12 tūkst. žmonių“, – pasakojo A. Tarnauskas.

Kauno PPA rūmų padėka už verslo drąsą ir Šakių krašto garsinimą originaliomis idėjomis įteikta „Šlepetijos“ prekės ženklo kūrėjui ir puoselėtojui T. Bybartui, taip pat padėka įteikta Šakių verslo informacijos centro vadovei, Kauno PPA rūmų Šakių atstovybės koordinatorei Daivai Palukaitienei. Rajono meras, verslininkams linkėdamas būti stipriems, tokiems, kurių niekas nesutryptų, savivaldybės padėkos raštus įteikė UAB „Vilkenta“ direktorei Kristinai Vilkenytei, J. Palukaičio įmonei „Moba“ ir UAB „Jundula“ direktorei Rasitai Grincevičienei.

Verslo plėtros strategija

Renginio pradžioje D. Palukaitienė įvardijo, kad šis ruduo itin verslininkiškas, nes būtent dabar kuriama rajono Verslo plėtros strategija, 2018–2024 m. plėtros strategija, kurioje verslas taip pat atlieka labai didelį vaidmenį. Susirinkusiems UAB „Konsultus“ vadovas Žilvinas Gelgota pristatė Verslo plėtros strategijos projektą, pateikdamas daug įdomių faktų. Rengiant Verslo plėtros strategiją Šakių savivaldybė tam tikrais rakursais buvo lyginama su Vilkaviškiu, Jurbarku, Prienais ir Kelme. Gyventojų skaičius visose minėtose savivaldybėse yra panašus – apie 27–29 tūkst., išskyrus Vilkaviškio savivaldybę, kurioje gyventojų skaičius siekia 37 tūkst. Tiesa, Šakiuose gyventojų skaičius per penkerius metus sumažėjo 10 proc., prognozuojama, kad iki 2021 m. gyventojų mūsų rajone sumažės dar 10 proc. Verslumo indeksas (veikiančios mažos ir vidutinės įmonės 1000-čiui gyventojų) Šakiuose yra 12,3 (pavyzdžiui, Prienuose tokių įmonių 1000-čiui gyventojų tenka 14,7). Šakiuose 1000-čiui gyventojų tenka 31,05 verslo liudijimai (iš lygintų savivaldybių mažesnis skaičius yra tik Vilkaviškyje). Tačiau vidutinis darbo užmokestis Šakiuose yra pats didžiausias iš visų penkių lygintų savivaldybių – 627,9 euro (bruto).

Rengiant Verslo plėtros strategiją, po susitikimų su rajono verslininkais, kurių metų apie verslą buvo kalbama plačiąja prasme, Ž. Gelgota pateikė penkias įžvalgas, susijusias su verslo situacija rajone. Pasirodo, dažnas verslininkas verslą rajone sukūrė iš sentimentų tėviškei arba dėl to, kad šiame krašte gyvena. Verslininkų nuomone, darbo jėgos potencialas rajone nepakankamas, jo nėra arba susiduriama su tokiais potencialiais darbuotojais, kurie yra nepatikimi ir nemokytini. Dar viena įžvalga, jog vietinė rinka nepakankama verslo plėtrai, tad ieškoma kitų, o santykis su valdžia (dėl reguliavimo, domėjimosi verslui aktualiais klausimais), verslininkų nuomone, yra labai vidutiniškas ar net nepakankamas. Pagrindiniu privalumu verslininkai įvardija gamtą, švarų orą, ramybę, o trūkumas – socialinės veiklos trūkumas, vaikų užimtumo galimybių stoka.

Verslininkų apklausa

Taip pat buvo vykdoma ir verslininkų anketinė apklausa. Tiesa, tai, kaip verslininkai atsakė į vieną iš esminių klausimų, Ž. Gelgotą labai nustebino. Šakiuose verslą kuriančių žmonių buvo pasiteirauta, kokia tikimybė, kad jie verslininkams, investuotojams ar tiesiog draugams rekomenduotų Šakiuose pradėti ar plėtoti verslą. Iš galimų dešimties balų verslininkai davė 5,3 balo.

„Iš tikrųjų, jei balas yra septyni ir mažesnis, vertinama, jog aplinka verslui kurti yra nepatraukli. Remdamiesi žmonių nuomone, juk ir priimame vieną ar kitą sprendimą. Šis rodiklis sako, kad Šakiuose nėra gera situacija, o verslininkai šio krašto nerekomenduotų“, – pastebėjo Ž. Gelgota.

Įžvalgose įvardytos pagrindinės problemos – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, bendravimo tarp vietos valdžios ir verslininkų trūkumas, įstatymų ir mokestinės bazės nepastovumas ir t.t.

Tiesa, džiugu, kad 92,1 proc. apklaustųjų planuoja per ateinančius penkerius metus investuoti į savo komercinę veiklą, o būtent daugiausiai planuojama investuoti į įrangos atnaujinimą.

Ž. Gelgota, pristatydamas Verslo plėtros strategijos planą, teigė, kad Šakiuose būtų tinkamiausia laikytis alternatyvos, kurią įgyvendinant būtų siekiama nuoseklaus naujų verslo subjektų kūrimosi Šakių rajone skatinimo, remiantis jau veikiančių ir rajonui reikšmingų industrijų verslo subjektų veiklos sritimis, praplečiant vertės grandinę, didinant sukuriamą vertę atskirose industrijose.

Po projekto pristatymo prasidėjus diskusijoms UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ vadovas Edmundas Rinkevičius kalbėjo, kad rajonui reikia tūkstančio mažų įmonių.

„Visi veiksmai, kurie vyksta, nesvarbu, kuriame lygmeny, turi būti nukreipti taip, kad tas tūkstantis įmonių atsirastų. Ir tada patys verslininkai išsispręs visas kylančias problemas. Savivaldybė turėtų atsakyti į tuos klausimus ir padaryti tai, kas jai priklauso. Rajone šiuo metu yra 136 apleisti objektai, suformuoti žemės sklypai ir juos tereikia panaudoti. Konkrečiai Gelgaudiškyje yra apleista 12 ha keramikos gamyklos teritorija. Ką su ja darome? Dešimtmetį nieko nedarome. Paprašius išnuomoti penkis ha, išnuomoja septynis arus. Tai savivaldybė yra labai bagota. Turime daryti konkrečius darbus. Jeigu yra prašymai, tai į juos turėtų būti atsakyta“, – kritikos negailėjo E. Rinkevičius.

Verslininkai nemažai kritikos pažėrė ir dėl statybų leidimų – esą laikas, per kurį gali gauti tokį leidimą, yra labai ištęstas, einant metams ir biurokratijos šiuo klausimu vis daugiau.

„Tokia situacija, kokia dabar yra Šakių rajone... mes esam Zimbabvė. Dvylika įmonių tūkstančiui gyventojų?! Tai yra siaubas. Gal tada iš tikrųjų, kreipkimės į Izraelį, paprašykime tų žydelių, kad jie čia suvažiuotų ir mus pamokytų, kaip tuos verslus reikia daryti. Arba mes tikrai netikime, kad tas verslas kažką čia gali sukurti, arba mes iš tikrųjų esame neverslūs. Turime to mokytis“, – atvirai kalbėjo verslininkas.

Po diskusijos rajono verslo atstovams koncertavo Šakių kultūros centro choras „Lituanica“ (vadovas Deividas Kerevičius).