Daugiau kaip du tūkstančiai šalies ūkininkų praėjusį penktadienį susirinko į Jonavos sporto arenoje surengtą visuotinį žemdirbių suvažiavimą, siekdami atkreipti šalies aukščiausios valdžios atstovų dėmesį į nesibaigiančias žemės ūkio problemas. Suvažiavime aktyviai dalyvavo ir šakiečiai žemdirbiai.

Paskutinį kartą visuotinis žemdirbių suvažiavimas įvyko 2013 metais. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, per penkmetį kai kurios tuomet keltos problemos buvo išspręstos, tačiau šiandien žemę dirbančių žmonių pečius užgulė dar didesni rūpesčiai. Ne vienas suvažiavimo dalyvis šiandieninę situaciją žemės ūkyje įvardijo kaip vieną sudėtingiausių per visus 27-erius nepriklausomos Lietuvos metus. Pasak žemdirbių, apmaudu, kad jų interesų negina net ir Žemės ūkio rūmai, tapę valdžios valios vykdytojai.

„Jau seniai nebematome jokios aktyvios Rūmų veiklos, todėl negalėjome toliau ramiai sėdėti ir laukti. Problemas reikia spręsti šiandien, todėl keturios savarankiškos žemdirbių organizacijos susibūrėme į Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybą ir ėmėmės konkrečios veikos, suorganizavome žemdirbių suvažiavimą“, – dar prieš prasidedant suvažiavimui kalbėjo Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, vienas iš suvažiavimo organizatorių ir naujosios žemdirbių interesus ginančios organizacijos įkūrėjų.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos, kuriai vadovauja Jonas Talmantas, iniciatyva pradėti rinkti žemdirbių parašai po peticija, kurioje reikalaujama Lietuvos žemės ūkio nediskriminuojančio Europos Sąjungos išmokų suvienodinimo. Peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ pasirašė daugiau kaip 35 tūkst. žemdirbių ir juos palaikančių šalies gyventojų. Suvažiavimo pabaigoje šakėmis ir dalgiu  apsiginklavusi žemdirbių delegacija pilną karutį parašų pristatė europarlamentarui Broniui Ropei, įpareigodami pastarąjį Lietuvos žemdirbių valią perduoti ES parlamento Peticijų komitetui.

Aptarė aktualiausias problemas

Suvažiavimo metu išklausyti pranešimai, kuriuose akcentuojamos šiuo metu pačios aktualiausios problemos šalies žemės ūkyje. Ūkininkai pabrėžė, kad nėra valstybės išlaikytiniai ar tie, kurie gyvena kitų sąskaita. Anot kalbėjusiųjų, dažnam nereikėtų prašyti jokios paramos, jei už sunkiu darbu užaugintą derlių būtų mokama sąžininga, gamybos kaštus padengianti produkcijos supirkimo kaina. Tačiau kasdien brangstančios paslaugos, didėjanti mokestinė našta, su kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkais nelygios ūkininkavimo sąlygos žemdirbius varo į neviltį. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko J. Talmanto, šalies valdžia privalo parengti trumpalaikę bei ilgalaikę Lietuvos žemės ūkio sektoriaus vystymosi strategijas, baigti priešinti kaimo ir miesto žmones. Šiandien žemdirbiai ypač susiskaldę ir supriešinti. Trūksta vienybės ir sutarimo, be to, būtina sugrąžinti deramą žemdirbio įvaizdį visuomenėje.

Ar Lietuvos žemės ūkis išliks konkurencingas ir ar apskritai mūsų šaliai reikia žemės ūkio – tai pagrindiniai klausimai, į kuriuos ieškojo atsakymų suvažiavimo dalyviai. Kalbėta apie ūkius žlugdančią padidintų mokesčių naštą, aptarta sudėtinga situacija gyvulininkystės sektoriuje, diskutuota dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatų, konstatuota itin problemiška padėtis melioracijoje. Suvažiavimo metu į tribūną pakilęs Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad suvažiavime keliamas klausimas, ar Lietuvai reikia žemės ūkio, yra net nediskutuotinas. Anot jo, ūkininkai kasmet į valstybės biudžetą sumoka per 80 mln. eurų mokesčių, be to, jie sukuria daugybę darbo vietų. Ministras Pirmininkas ūkininkams turėjo ir gerų žinių – prie ES skirtų 9 mln. eurų praėjusių metų nuostoliams padengti vyriausybė pridės dar bent 9 mln. eurų. Priklausomai nuo šalies ekonominio augimo, ši suma gali dar labiau išaugti. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pritardamas žemdirbių išsakytiems lūkesčiams, pažadėjo konstruktyvų dialogą visais daugiau nei keturių puslapių apimties rezoliucijos klausimais.

Šakiečiai niekada nenuleidžia rankų

Suvažiavime aktyviai dalyvavo Šakių rajono žemdirbiai – vieni į Jonavą vyko organizuotai, kiti pavieniui. Pritardami suvažiavime išsakytoms mintims ir palaikydami rezoliuciją, ne vienas jų pabrėžė, jog žemdirbių suvažiavimą reikėjo surengti gerokai anksčiau.

„Labai gaila, kad dėl Žemės ūkio rūmų neveiklumo tik dabar, gerokai pavėluotai, susirinkome į suvažiavimą. Tai reikėjo padaryti dar prieš valdžiai priimant naujus, žemdirbiams nepalankius sprendimus. Žinoma, geriau vėliau negu niekada. Tikėkimės, kad pavyks ką nors pasiekti“, – atvirai kalbėjo vienas iš suvažiavimo dalyvių, Sintautų seniūnijos ūkininkas Juozas Jucaitis, apgailestaudamas, kad žemdirbiams labai trūksta vienybės.

Tiek ilgametę ūkininkavimo patirtį turintys, tiek jaunieji rajono ūkininkai visgi yra nusiteikę optimistiškai. Pasak šakiečių, sunkaus darbo nebijo, o prie nuolat gamtos ir valdžios siunčiamų išbandymų jau yra pripratę. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir kovoti už savo interesus. Suvažiavimo metu žemdirbiai atvirai išreiškė nepasitikėjimą Žemės ūkio rūmų veikla. Siūlyta sustabdyti Žemės ūkio rūmų finansavimą iš biudžeto, kol nebus atliktas auditas. Ūkininkai ragino Seimą peržiūrėti Žemės ūkio rūmų įstatymą ir jame įtvirtinti kiekvieno Lietuvos žemdirbio teisę tiesiogiai dalyvauti rūmų pirmininko ir visų kitų valdymo organų rinkimuose. Visuotiniame suvažiavime priimtoje rezoliucijoje reikalaujama, kad atsakingi šalies institucijų vadovai per mėnesį laiko pateiktų konkrečių priemonių planą, kaip bus sprendžiamos žemės ūkio problemos. Jei valdžios atsakymai netenkins, žemdirbiai neatmeta galimybė imtis tolimesnių griežtesnių veiksmų – gal net su traktoriais atbildėti iki pat Lietuvos Seimo.

„Draugo“ inf.