Lyginant su 2013m., praėjusių metų pabaigoje gyventojų skola buvo išaugusi 47,5 tūkst. eurų arba 20 proc. Anot H. Zarembos, šie skaičiai paneigia kaltinimus šilumininkams, kad skola didėja dėl augančių šilumos kainų.

 

„Taip nėra, nes skola auga mažėjant šilumos kainai. Manau, kad skolos augimui šiame laikotarpyje nemažos įtakos turėjo ir tas faktorius, kad rajono savivaldybė gyventojų kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį 2017 m. skyrė net 118 tūkst. eurų mažiau negu 2013 m., kas sudaro tik 45proc. buvusio finansavimo“, – sakė H. Zaremba.

Šių metų kovo 1 d. bendrovei gyventojai buvo skolingi – 242,6 tūkst. eurų, teismo priteista skolų 196,2 tūkst. eurų arba 81 proc. Bendrovė skolas teismo keliu išieško esant didesniam kaip 290 eurų įsiskolinimui. Pasak bendrovės atstovo, nė vienas skolininkas nepaliktas ramybėje, visiems išieškojimas vyksta ta pačia tvarka. Didžiausia bėda H. Zaremba įvardija tai, kad yra 30 skolininkų (1,6 proc. nuo visų šilumos vartotojų), kurių bendra įsiskolinimų suma sudaro 151 tūkst. eurų arba 62 proc visos skolos. Kai kurie šių butų savininkai juose negyvena, kai kurie išvykę į užsienį ir nekreipia jokio dėmesio į skolas, dalis tokių butų savininkų niekur nedirba, tad neturi jokių pajamų, todėl antstolis iš jų nieko neišieško. Šakių mieste yra du skolininkai, kurių skola už butą jau siekia beveik po 12 tūkst. eurų. Gelgaudiškyje tokių rekordininkių nėra, bet dviejų skolininkų skola ten siekia 8 ir 9 tūkst. eurų. Visų jų skola teismo yra priteista.

Nemažai problemų bendrovė turi ir su socialiniuose būstuose gyvenančiais šilumos vartotojais. Jų skola svyruoja tarp 25–30 tūkst. eurų. Didžiulė problema yra su Kęstučio g. 21 namo gyventojais. Iš 24-ių čia esančių butų 12 yra bendrovei skolingi, o šešių butų skolos priteistos teismuose, trijų skolininkų suma viršija 2 tūkst. eurų, o visa skola vien tik šiame name viršija 12 tūkst. eurų.

„Butų savininkais yra rajono savivaldybė, todėl labai norėtųsi, kad butų savininkai rūpintųsi savo gyventojais ir jiems atitinkamai padėtų susimokėti skolas, nes nuo to kenčia ir savivaldybei priklausanti bendrovė. Kiek man žinoma, savivaldybė kiekvienais metais gauna nemažas lėšas butų pirkimui socialinėms reikmėms. Rajono vadovams siūliau, kad dalį šių lėšų savivaldybė skirtų butų pirkimui varžytinėse, kurias organizuoja antstolis. Iš to nauda būtų visiems: savivaldybė butus nusipirktų žymiai pigiau, buto savininkas laimėtų, nes nebūtų mažinama pardavimo kaina, o šilumos tiekėjui sumažėtų skolininkų ir būtų padengta dalis skolos. Šiam mano pasiūlymui kol kas pritarimo negauta, gal to daryti neleidžia savivaldybėms galiojantys teisės aktai“, – svarstė H. Zaremba ir pridūrė, kad šilumos tiekėjai patys negali taikyti priemonių skolininkams, mat  daugiabučio namo šildymo sistema yra tokia, kad negalima šildymo atjungti vienam butui, šilumą būtina tiekti visiems butams. To daryti neleidžia ir galiojantys teisės aktai.

„Manau, kad dideli gyventojų įsiskolinimai bendrovei už suteiktas paslaugas parodo ir gyventojų skurdą, neturėjimą lėšų paslaugoms susimokėti. Tačiau dar didesnė bėda ta, kad dideles skolas turintys butų savininkai visiškai nesirūpina susidariusia situacija ir nieko nedaro, kad skola būtų apmokėta arba ji nedidėtų“, – tikino įmonės atstovas.

„Draugo“ inf.