Balandžio 30 d. rajono savivaldybės vicemero Bernardino Petro Vainiaus kabinete vyko Šakių verslo informacijos centro dalininkų – rajono savivaldybės ir Šakių verslo klubo atstovų susirinkimas. Jo darbotvarkėje – praėjusių metų centro veiklos ir finansinė ataskaitos bei šių metų planai, kaip užsidirbti ir metus baigti teigiamu rezultatu.

Pasak Šakių verslo informacijos centro direktorės Daivos Palukaitienės, praėję metai nebuvo tokie sėkmingi, kokių tikėtasi – įstaigos veiklos rezultatas neigiamas (–6 tūkst. 488 eurų).

„Nepaisant to, kad dirbom tik dviese (dvi merginos buvo motinystės atostogose), nieko nesamdėme jų pavadavimui, pagrindinė neigiamo rezultato priežastis – neįvykusios „Verslo konsultanto“ tinklo konsultacijos, nes VšĮ „Versli Lietuva“ beveik metus vėlavo atnaujinti paraiškų teikimą ir priemonė buvo paleista tik metų pabaigoje. Todėl šiemet per pirmąjį ketvirtį esame daugiau nuveikę nei per visus praėjusius metus“, – informavo centro direktorė.

Tiesa, reikia paminėti, kad verslo informacijos centras daug konsultacijų teikė nemokamai, iš verslo plėtros programos lėšų, kuriai finansavimas buvo nepakankamas. D. Palukaitienės manymu, centras išgyveno iš projektinių pinigų likučių ir savivaldybės finansavimo (11 tūkst. 500 eurų), fondo administravimo išlaidų (500 eurų) bei iš Verslo dienos organizavimui gautų lėšų (1 tūkst. eurų), nes už suteiktas paslaugas užsidirbo tik 8 tūkst. 813 eurų.

„Sąnaudos, atrodytų, nebuvo labai didelės, tačiau jos finansavimą ir uždirbtas pajamas viršijo, – konstatavo faktą centro direktorė, įvardydama, kad daug pinigų suryja didelės centro patalpos, neatnešančios tokio pelno, kokio norėtųsi. – Visas rūsys praktiškai nenaudojamas – ten tik guli bylos ir kartą per mėnesį, kai jau pritrūkstama patalpų, koks savivaldybės renginys ar susitikimas įvyksta. Gal savivaldybė jas efektyviau panaudotų? Gal perduotų kam nors kitam? Gal mus su kuo nors sukeistų?“

D. Palukaitienės teigimu, centro darbuotojos gyvena labai taupiai ir neišlaidauja, tačiau daugiausiai lėšų išnaudojama atlyginimams, kurie siekia vidutinį mūsų rajono darbo užmokestį. Jos manymu, kvalifikuoti darbuotojai turi tiek uždirbti.

„Kaip verslo informacijos centras išgyvens, kai sugrįš tos dvi darbuotojos, kurios praėjusiais metais augino vaikus?“ – domėjosi vicemeras.

Kaip informavo centro direktorė, viena darbuotoja jau sugrįžo. Ji šiuo metu iki rugsėjo dirba puse etato. Ketvirta darbuotoja priimta tik 0,25 etato ir dar neaišku, ar grįš ji į darbą, ar ne.

B. P. Vainius klausė Šakių verslo klubo prezidento Vaido Morkevičiaus, ar reikalingas rajonui toks verslo informacijos centras. Kiek Šakių verslo klubas prisideda prie jo išlaikymo? Kokias verslininkai perka paslaugas?

Pasak V. Morkevičiaus, be abejo, verslo informacijos centras yra reikalingas, aišku, galbūt daugiau pradedantiems verslininkams, o Šakių verslo klubas prisideda tik tiek, kad skatina rajone didesnį verslumą, tačiau jiems patiems, verslininkams, centras jokios tiesioginės naudos neduoda.

Vicemeras prašė paaiškinti, kas slepiasi eilutėje „paslaugų savikaina“, kas įeina į „bendrąsias administracines sąnaudas“. Mat ataskaitoje nieko nėra konkrečiai nurodyta. Jis pasigedo informacijos, kokios paslaugos buvo suteiktos ir kam.
Verslo informacijos centro finansininkės Aušros Levišauskienės teigimu, paslaugų savikaina – tai kanceliarinės prekės, popierius, toneriai, laminavimo vokai ir t.t. Bendra suma sudaro beveik 2,5 tūkst. eurų. Ji paaiškino, kad kitos bendrosios administravimo sąnaudos yra Verslo dienos organizavimo lėšos, nario mokesčiai ir kitos vienkartinės sąnaudos.

„Kadangi pernai labai mažai užsidirbome pinigų, viską suskaičiavus ir išeina minusas“, – teigė A. Levišauskienė.

„Jeigu norima, kad mes viską darytume už dyką ir dar pliusą gautume, tai apie ką mes kalbame...“ – atviravo D. Palukaitienė.

Vicemeras kvietė ieškoti būdų, kaip verslo informacijos centrui daugiau užsidirbti, kokia komercine veikla užsiimti, kad nereikėtų baigti metų minusu. Jis siūlė daugiau užsiimti buhalterine veikla. Kaip paaiškėjo, toks ir yra pagrindinis pajamų šaltinis, gaunamas per UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Be to, pajamų duoda įmonių registravimas, o visos kitos paslaugos dažniausiai teikiamos nemokamai. Šiais metais savivaldybė iš savo biudžeto verslo informavimo centrui skyrė dvigubai daugiau – 26 tūkst. eurų, tad logiška, jog ir reikalaus daugiau, bent jau teigiamo rezultato.

V. Morkevičius siūlė pabandyti užsidirbti ne tik iš pradedančių verslininkų, bet ir iš tų, kurie jau savo verslą yra išplėtoję. Jo manymu, galima būtų pasidaryti apklausas, kokių paslaugų reikėtų mūsų verslininkams, ir pabandyti jas teikti.

„Praktiškai atsakymą galiu pasakyti jau dabar – ko gero, kas antras norėtų projektų rengimo paslaugų, tačiau mes neturime kompetencijų rengti paraiškas europiniams projektams“, – atviravo centro direktorė.

„Jau ne pirmą kartą girdžiu iš direktorės lūpų, kad trūksta kompetencijų. Gal jums apie tai reikėtų pagalvoti ir į savo planą įsitraukti kompetencijų tobulinimo išlaidas? Laikas bėga, o jūs nieko nedarote. Kompetencijų kėlimo eilutėje turėtų atsirasti ne 42 eurai, kaip dabar įrašyta, o keli šimtai. Manau, centras turėtų daugiau užsiimti komercine veikla“, – siūlė Šakių verslo klubo prezidentas.

Tam pritardamas, vicemeras priminė D. Palukaitienei, kad verslo informacijos centras turėjo gerą progą užsidirbti, konsultuodamas įmones priėmus naująjį Darbo kodeksą, tą aktyviai darė SDG konsultacijų kompanija. Jo teigimu, recepto, kaip daugiau užsidirbti, niekas nepateiks, bet taip toliau dirbti negalima. Tad B. P. Vainius siūlė ataskaitas tvirtinti, bet su įpareigojimu, kad metų gale būtų teigiamas rezultatas.