Verslo pusryčiuose – apie tarptautines rinkas ir kasdienius iššūkius

jaraite agne
Nuotr. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vadovė Agnė Jaraitė patarė, kaip mūsų verslo įmonėms atrasti partnerių užsienyje ir plėstis į tarptautines rinkas.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Ketvirtadienį Šakių rajono savivaldybės posėdžių salėje vyko tradiciniai verslo pusryčiai. Jų metu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vadovė Agnė Jaraitė skaitė pranešimą, kaip mūsų verslo įmonėms atrasti partnerių užsienyje ir plėstis į tarptautines rinkas. Taip pat aptarti einamieji verslo aplinkos rajone klausimai.  

Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vadovė trumpam nukreipė verslo atstovų dėmesį nuo kasdien iškylančių iššūkių prie tarptautinės plėtros galimybių, kurias siūlo Kauno prekybos, pramonės ir amatų (PPA) rūmai. Reikia paminėti, kad jų atstovybė veikia ir Šakiuose, tad iškilus klausimams nereikia toli važiuoti – viską galima išsiaiškinti ir savo krašte.

Pasak A. Jaraitės, vienas iš Kauno PPA rūmų tikslų – skatinti verslo augimą, įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose, didinti eksportą. Tokia galimybė atsiranda bendradarbiaujant su didžiausiu Enterprise Europe Network tinklu, turinčiu daugiau kaip 13 tūkst. rūmų daugiau nei 65-iose šalyse.  

Kaip informavo viešnia, tinklas teikia tris pagrindines paslaugų grupes – partnerių paieška duomenų bazėje, konsultacijos verslo plėtros užsienyje klausimais ir inovacijų diegimo paslaugos. Partnerių paieškos vyksta ne tik virtualiuoju būdu, bet ir įvairiuose renginiuose, ypač tarptautinėse parodose. Čia tinklo rėmuose organizuojami nemokami renginiai, skelbiami Kauno PPA svetainėje, į kuriuos tereikia iš anksto užsiregistruoti, nuvykti ir dalyvauti. Jų privalumas – galimybė matyti kitas įmones, dalyvaujančias renginyje, tad vykstantys į renginį turėtų būti pasiruošę kiekvienai iš jų įteikti po pasiūlymą.

Pagal iškylančius poreikius organizuojamos tiek grupinės, tiek ir individualios verslo misijos į kitas šalis, vykdomos įvairios konsultacijos dėl rinkų, dėl teisės ir standartų jose, dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, organizuojami mokymai, seminarai ir forumai. Vienas iš jų – „Sūduvos kryptis“, kuris lapkričio 15 d. vyks Marijampolėje.

A. Jaraitė mūsų rajono verslininkus kvietė dalyvauti programoje „Erasmus jauniesiems verslininkams“, patikslindama, kad amžius čia nėra ribojamas – jaunasis verslininkas ne pagal amžių, o tas, kuris neturi verslo kūrimo ir valdymo patirties, turi verslą iki trejų metų arba planuoja jį kurti ir gali vykti į užsienį stažuotis pas patyrusį verslininką.

Tarp einamųjų klausimų daug diskusijų sukėlė UAB „Delca Invest“ iniciatyva miesto centre pastatyti bekontaktę H2AUTO plovyklą. Kaip informavo rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, nors įmonei buvo pasiūlyti trys skirtingi sklypai, tačiau jie nesutiko nė su vienu iš jų ir nori būti tarsi akiniai ant nosies – kad visi matytų ir visiems užkliūtų. Jo teigimu, internetinėje erdvėje šakiečiai pasisakė ne prieš verslą, jie nepritarė plovyklos vietai šalia Šakius reprezentuojančio skvero. Tik labai minimalus skaičius atsakymų buvo – „o kas čia tokio“. Meras norėjo išgirsti, kokia verslininkų pozicija šiuo klausimu.

Verslininkas Arūnas Tarnauskas pritarė UAB „Delca Invest“ norui tuščioje komercinėje teritorijoje statyti plovyklą, nes, jo nuomone, nereikėtų visuomenei spręsti, kur ką statyti, nelabai turėtume teisės pasiūlyti ir kitos vietos, priešingu atveju nieko neturėsime. Tam paprieštaravo šakietė Brigita Jokūbaitienė, įsitikinusi, kad nereikėtų statant naujus objektus žlugdyti kitų verslininkų verslo, nes visai šalia ne vieną dešimtmetį veikia restoranas-viešbutis „Centras“. Rasita Grincevičienė siūlė nesakyti iš karto „ne“ ir nestabdyti iniciatyvos. Jai atrodo nelogiška neleisti viduryje miesto statyti plovyklos – pirmiau reikėtų įsivardyti savo baimes – dėl ko bijome plovyklos miesto centre? Tačiau šiai pozicijai nepritarė kiti verslininkai, manantys, kad plovykla reikalinga, tačiau ne šioje vietoje.

Ne mažiau emocijų kilo ir kitu klausimus – dėl laisvos ekonominės zonos (LEZ). Ūkininkas Ramūnas Kaunas priekaištavo, kad ji apžėlusi krūmais ir nėra patraukli ateinančiam investuotojui. Atsakydamas į jo pastabą, rajono savivaldybės vicemeras Bernardinas Petras Vainius pabrėžė, jog yra įsitikinęs, kad investuotojui nereikia gazonine veja užsėto sklypo, tačiau, jei verslininkų aktyvumas būtų didesnis, viskas pajudėtų daug greičiau. Šiuo metu laukiama galutinio vieno verslininko apsisprendimo, kuris, tikimasi, dėl darbuotojų trūkumo neatsižadės savo ketinimų kurtis LEZ. Tai būtų didesnė problema nei krūmai. Verslininkui Juozui Daineliui pasirodė keistoka, kad savivaldybė laukia vieno investuotojo ir nieko nedaro. Jo manymu, iš savivaldybės pusės reikia padaryti tai, kas priklauso, nes šnekama gal 10 metų, bet niekas nevyksta.

Meras priminė, kad buvo reikalavimas, jog savivaldybės pinigai būtų kišami tik turint konkrečius susitarimus, pasirašytus ketinimų protokolus, dabar pasigirsta ir kitokių nuomonių, tad siūlė susitarti, kaip turėtų viskas vykti.

Verslo pusryčių metu buvo užsiminta ir apie darbuotojų rajone trūkumą. Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriaus vadovė Aldona Stasiulienė, prisimindama UAB „Nemira“ atvejį, patikino, jog buvo dedamos visos pastangos žmonių paieškai, tačiau bėda ta, kad rajone labai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Nepaisant to, prisiminė atvejį, kaip perspektyvus iš užsienio grįžęs 40 metų baldininkas su šešeto metų patirtimi ieškojo rajone darbo.

„Išgirdęs mūsų paminėtus baldų įmonių pavadinimus pasakė, kad nei vienos, nei kitos nesiūlytume, nes ten dirbti neis“, – pasakojo A. Stasiulienė, įsitikinusi, kad darbdaviai šiandien turėtų keisti savo požiūrį į darbuotojus, gerinti tarpusavio santykius ir nepamiršti, jog vienas iš svarbiausių faktorių vis tik yra atlyginimas.

Šįkart verslo pusryčiai užsitęsė, nes buvo aptariama daug kitų kasdienių klausimų, kurie rūpėjo abiem pusėms – tiek verslininkams, tiek ir rajono valdžiai. Pokalbiai sukosi apie kelius, įgyvendinamus projektus, jų paskirtį ir net apie popiežiaus vizitą. Beje, reikia paminėti, kad čia pirmą kartą dalyvavo ir dvasininkijos atstovas – Sintautų klebonas Artūras Vaškevičius, siūlęs eiti į žmones ir su jais kalbėtis, nes šiandien daugeliui širdžių ypač reikia reabilitacijos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.