Giedrė PLEČKAITYTĖ

Jau 14 metus kaimo turizmu besiverčianti Aurelija Rutkienė su šeima šiandien džiaugiasi didžiąja dalimi už europinius pinigus atnaujinta ir sutvarkyta Suvalkiečių sodyba, esančia Sudargo seniūnijos Pervazninkų kaime. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos konkurse (LKTA) „Lietuviška kaimo turizmo sodyba 2012“ sodyba laimėjo nominaciją „Etnografinė sodyba“.

Nuotr. A. Rutkienė tvirtino, jog kiekvienas svečias yra didžiausias atpildas už įdėtą triūsą sodybos išsaugojimui.

Pelnė apdovanojimą

Kaip žinia, senovėje suvalkiečiai sodybas kūrė labai apgalvotai. Kurdami sodžius, suvalkiečiai pastatus statė ne bet kaip, bet atsižvelgdami į architektų rekomendacijas. Išlikusiose suvalkietiškose sodybose, kaip taisyklė, priešais trobą stovėjo kluonas, dešinėje pusėje – klėtis, o kairėje pusėje - tvartas. Senovinė XIX amžiaus pabaigos etnografinė sodyba, didelis kiemas ir sodas, klėtis su senoviniais ūkiniais pastatais, pirtis, ežerėlis jau daugiau nei dešimtmetį sulaukia svečių. Kiekvienas sodybos kampelis primena senus laikus, kai čia puoselėdami savo papročius, gyveno mūsų proseneliai. Likę senoviniai daiktai rodo lietuvių darbštumą ir išradingumą. Ir iš tiesų neveltui LKTA skelbtame konkurse „Lietuviška kaimo sodyba 2012“ būtent ši sodyba pelnė nominaciją „Etnografinė sodyba“. Pelnytu apdovanojimu besidžiaugianti sodybos šeimininkė A. Rutkienė su šeima kaip įmanydama stengiasi išlaikyti senovinį sodžiaus autentiškumą.

 
Svečių laukia atsinaujinusioje sodyboje

Kaip sakoma, nėra nieko amžina. Kad ateities kartos galėtų dar ne vieną šimtmetį grožėtis XIX a. pabaigos autentiška sodyba, reikėjo nemažų investicijų. Taigi, pasinaudodami Europos Sąjungos teikiama parama, sodybos šeimininkai per metus laiko įgyvendino projektą „Suvalkiečių sodybos pastatų rekonstravimas ir naujo priestato statyba“, kuris buvo baigtas rugsėjo pirmą dieną.

Šiandien sodybos šeimininkai svečių laukia gerokai atsinaujinę. Visos naujovės skirtos jų patogumui. „Rekonstravome ir atstatėme pusę sodyboje stovėjusio kluono, kad ateinanti karta žinotų, kaip atrodė ūkiniai pastatai, kaip jie buvo išdėstyti. Pastatų stogai apskardinti skarda. Tai yra 15-20 metų garantija. Pasirodo, skarda seniau irgi buvo skardinami stogai. Bet ji buvo labai brangi, todėl ja stogus dengė tik pasiturintieji ūkininkai. Jeigu stogai geri, tai pastatai išlieka ilgai“, - tikino šeimininkė. Po kluono atkūrimo, naujai įrengta medžiotojų seklyčia, skirta pobūviams ruošti. Kitame kluono gale saugomi senoviniai buities daiktai. Antrajame aukšte su visais patogumais įrengti svečių apnakvydinimui skirti kambarėliai, kurie jaukiai šildomi ir žiemą. Nemažai investuota ir į vadinamąsias dėdžių ir dėdienių apnakvydinimo klėteles, kuriose įrengti šiuolaikiniai patogumai.

Kadaise ūkininkams Petkevičiams priklausiusią sodybą dabartiniai šeimininkai įsigijo kiek netikėtai. „Mano vyrui vienas bendradarbis sako: „Parduoda sodybą, gal pasižiūrėk“. Nuvažiavo apsižiūrėti, pamatė, kad ši sodyba tokia pat kaip jo tėviškėje. Niekam nereikalingos sodybos kaina irgi buvo žema. Vyras ją nusipirko su ta mintimi, kad tėviškę tarsi atsikels arčiau namų“, - pasakojo moteris. Tik įsigijus ir visai šeimai betvarkant sodžių užklydo rankytėmis susikibusi jauna pora, kuri paprašė čia leisti atšvęsti vestuves. Jų prašymas buvo nemenkas iššūkis šeimininkams, tačiau, kaip dabar prisimenama, labai sėkmingas. Sodyboje atšoktos kaimiškos vestuvės davė startą tolimesniam svečių priėmimui. Šeimininkai vis labiau pradėjo galvoti apie sodybos pritaikymą svečių priėmimui. Pasak V. Rutkienės, kiekvieną svečią stengiamasi pasitikti šiltai ir jie yra tarsi atpildas už visus vargus, triūsą ir rūpesčius. „Kol gavome paramą, mes turėjome labai daug rūpesčio. Bankui užstatėme savo namus, vaikų butus. Mes rizikavome. Ačiū Dievui, kad mums viskas pasisekė. Gavome paramą, ją sėkmingai įsisavinome. Galvoju, tegul ši sodyba bus kaip simbolis tiems, kurie turėjo tėviškes, kurias Stalinas nugriovė, o jų vietose teliko ąžuolas ar koks kitas medis“,- teigė V. Rutkienė.