Dar iki javapjūtės rajone planuojama pademonstruoti naują šiaudų panaudojimo būdą. Šešios Lietuvos įmonės, kurių viena veiklą vykdo ir Šakių rajone, ėmėsi ambicingo projekto – biomasės granulių gamybos iš šiaudų. Per metus planuojama pagaminti iki 42 tūkstančių tonų produkcijos, kuri bus eksportuojama į Europos Sąjungos šalis. Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacija tikisi, kad ateityje šis kuras išpopuliarės ir mūsų šalyje.

 

 

Šalyje biomasės granulių gamyklas stato šešios asociacijos įmonės, kurių viena - UAB „Taurida“ veiklą vykdo Šakių rajono Gotlybiškių kaime. Bendrovei vadovaujantis Lietuvos biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas Andrius Audrius Blaževičius tikino, jog rajone šios veiklos imamasi atsižvelgiant į nepanaudotus didžiulius klodus žaliavos. „Pas mus ūkininkams paprasčiau šiaudus smulkinti negu parduoti šiaudų granulių ruošėjams“, - teigė A. A. Blaževičius.  

„Biomasės granulės gaminamos iš šiaudų, medienos, šieno ir naudojamos kaip biokuras šilumos bei elektros gamybai. Europos Sąjunga skatina visas šalis pamažu pereiti prie ekologiško pakaitalo brangioms dujoms ir taršiam mazutui, todėl biomasės produktų paklausa Vakaruose ypač didelė. Jau šiandien galime sakyti, kad parduotume daugiau nei galėsime pagaminti“, - sakė A. A. Blaževičius.

Biomasės granulėmis ypač domisi kaimynai lenkai, kurie šildymui ir elektros energijai naudoja čia iškasamą anglį, tačiau dėl didelių taršos mokesčių priversti ieškoti ekologiškos alternatyvos.

Netolimoje ateityje viliamasi gaminamą produkciją pardavinėti ir Lietuvoje. Tačiau tam dar reikia atnaujinti senąsias katilines. „Tokie gaminiai turi likti Lietuvoje“, - mano Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas.

A. A. Blaževičiaus pasiteiravus, kokia tikimybė, kad biokuro granulės išpopuliarės Lietuvoje, jis atsakė: „Pradžioje žmones informuojame apie sukurtus katilus. Vis dėlto tai pigiausias kuras“. Pirmieji Lietuvoje biomasės granules pradėjo naudoti privatūs asmenys. Šalyje galima įsigyti lietuviškų, biomasės granulėmis kūrenamų katilų buitiniam naudojimui. „Tai labai patogus kūrenimo būdas. Kūrenant malkomis, reikia jas atsivežti, sukapoti, džiovinti, o paskui kelis kartus per dieną pakrauti į katilą. Naudojant granules – visas degimo procesas yra automatizuotas. Katilas pakraunamas, stebi degimo procesą, degimo kamera automatiškai pasipildo granulėmis. Pelenus reikia valyti vos kartą per savaitę“, - pasakojo A. Blaževičius. Be to, išvengiama oro taršos. Yra galimybė naudoti granules ir turint tradicinį malkinį katilą –  tereikia nusipirkti papildomą įrangą.

 

Biokuro gamyklas statančios įmonės jau yra sudariusios sutartis su stambiaisiais šalies ūkininkais dėl naujojo derliaus. Šimto kilometrų spinduliu nuo gamyklų bus superkami visi šiaudai, atlikę po grūdinių kultūrų kūlimo. Pasak UAB „Taurida“ vadovo A. A. Blaževičiaus, su rajono žemdirbiais sutartinai bus atsiskaitoma už šiaudų toną ar už hektarą. Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos nariai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse biomasės gamybai naudoja naujos kartos mobilią, modulinę biomasės granulių gamybos įrangą.  Šią įrangą galima atvežti ir pastatyti žaliavos tiekėjo teritorijoje ir vietoje gaminti biomasės granules. „Mes atvažiuosime į vietą. Tik labai sunku žemdirbių mąstymą keisti. Matyt, trąšų gamintojų lobizmas užgožia. Juk tam, kad šiaudai supūtų, papildomai reikia trąšų“, - kalbėjo A. A. Blaževičius.

Investicijos į vieną gamyklą siekia apie 3 mln. litų, 60 procentų šios sumos kompensuoja ES. Per metus viena gamykla, dirbdama visu pajėgumu, gali pagaminti 7 tūkst. tonų biomasės granulių. Tauragės ir Rokiškio rajonuose baigiami montuoti pirmų dviejų biomasės granulių gamyklų įrenginiai. Likusios keturios gamyklos Marijampolės, Molėtų, Šakių ir Šiaulių rajonuose pilnu pajėgumu pradės veikti jau liepą. Pasak A. A. Blaževičiaus, rajono ūkininkams naujoji technologija bus pademonstruota dar iki javapjūtės.

Lietuvoje yra apie 20 gamintojų, tačiau jie dirba pavieniui ir negali užtikrinti didžiųjų katilinių poreikio. Todėl asociacijos vienijamos įmonės šiuo atveju turi išskirtinį konkurencinį pranašumą, nes prekių realizacija rūpinsis bendrai. Mat užsakovai su gamintoju pradeda kalbėtis tik tuo atveju, jei jis gali užtikrinti bent 10 tūkst. tonų produkcijos per metus.

 

„Draugo“ inf.