Savivaldybės vadovas visus susirinkimo dalyvius pasveikino su artėjančiais Arklio metais, kurie, anot J.Bertašiaus, visiems žemdirbiams turėtų būti itin palankūs,- juk arklys niekada nepalieka savo šeimininko nelaimėje.

 

Ūkininkų susirinkime dalyvavo kraštietis Seimo narys Mindaugas Bastys, kuriam susirinkimo dalyviai turėjo ypač daug klausimų. Viena aktualiausių rajono problemų,- itin prasti keliai kaimo vietovėse. Lyginant su kitais rajonais, pas mus asfaltuotų kelių yra mažiausiai. Kaip pastebėjo Seimo narys M.Bastys, ekonominės krizės laikotarpiu finansavimas keliams buvo sumažintas maždaug vienu milijardu litų. 2014 metų biudžete kelių asfaltavimo ir priežiūros reikmėms planuojama skirti maždaug 120 mln. litų mažiau, šias lėšas paskirstant kitoms būtiniausioms reikmėms. Būtent gruodžio 6 dieną vykusiame susirinkime rajono savivaldybės vadovai, Regioninių kelių atstovai bei Seimo narys M.Bastys diskutavo ir bandė ieškoti būdų, kaip bent iš dalies išspręsti rajono kelių asfaltavimo ir remonto klausimus.

Susirinkimo dalyviams, ūkininkams, seniūnams, seniūnijų žemės ūkio specialistams rūpėjo, kaip politikai sprendžia vis aštrėjančias socialines problemas. Pasak Seimo nario, žmonės yra šiek tiek suklaidinti tų politikų, kurie tvirtina, kad valstybės tarnautojams keliami atlyginimai, o pensininkai ir toliau skriaudžiami. „Valstybės tarnautojams atlyginimai tik atstatomi į prieškrizinį lygį, o apie atlyginimų didinimą jokios kalbos nėra. Pensijų atstatymas jau buvo įgyvendintas anksčiau, o dabar svarbiausias rūpestis – sumažintų pensijų kompensavimas, apsisprendžiant, nuo kada konkrečiai jis turėtų būti pradėtas“,- sakė politikas.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija, Seimo kaimo reikalų komitetas svarsto svarbiausius 2014-2020 metų laikotarpio žemės ūkio finansavimo klausimus. Iš viso yra numatyta šalies žemės ūkiui skirti 18 milijardų litų, iš jų 6,5 milijardo litų - ES struktūrinė parama ir 11 milijardų litų – tiesioginės išmokos. Šiuo metu vyksta derybos dėl 6,5 milijardų litų. Siūloma, kad reikėtų numatyti dalį Kaimo plėtros programos lėšų skirti šalies žvyrkelių asfaltavimo darbams finansuoti. Anot Seimo nario, šis klausimas turi būti gerai apsvarstytas, diskutuojama su kaimo bendruomenėmis, su Žemės ūkio rūmais ir kitomis žemdirbiškomis organizacijomis. „Manyčiau, tik bendru sutarimu būtų galima priimti konkretų nutarimą. Politikai tikrai neturėtų priimti vienašališkų sprendimų“,- savo nuomonę žemdirbiams išsakė M.Bastys. Kategoriškas šiuo klausimu buvo ir Rimantas Valiukas. Jo manymu, šalies infrastruktūros darbų finansavimo problemą žemdirbių sąskaita negalima spręsti.

 

Ruošiamas projektas dėl tiesioginių išmokų papildomo išmokėjimo priklausomai nuo dirbamos žemės ploto. Anot Seimo nario, šiuo klausimu savo tvirtą nuomonę turėtų pareikšti pirmiausia žemdirbiai. Jautriausias klausimas, dėl kurio ūkininkų susirinkime vyko itin karštos diskusijos,- žemės pardavimas užsieniečiaims. Kaip pastebėjo Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone R. Valiukas, referendumo iniciatoriams pavyko surinkti 320 tūkst. parašų dėl referendumo organizavimo,- tai didžiulė žemdirbių pergalė. Jo manymu, valdžia privalo atsižvelgti į žmonių valią, tačiau baiminamasi, kad Vyriausioji rinkimų komisija, peržiūrėjusi visus parašus, jų skaičių sumažins iki tiek, kad referendumo organizuoti nereikėtų.
 Seimo nario M.Basčio manymu, referendumo rezultatai  kol kas neaiškūs, o įstatymas dėl žemės pardavimo užsieniečiams jau įsigalioja nuo kitų metų pradžios. „Aš prisipažinsiu, už šį įstatymą nebalsavau. Esu įsitikinęs, kad šiame įstatyme nėra numatyta pakankamai aiškių saugiklių, kurie tikrai privalo būti. Manau, šį įstatymą būtina tobulinti. Pirmiausia žemę įsigyti turi turėti galimybę mūsų ūkininkai, tie, kurie ją dirba. Svarbiausia tai, kad žemė negali būti pardavinėjama spekuliaciniais tikslais, o kol kas įstatyme tam spragos paliktos“,- sakė Seimo narys. Jis ragino žemdirbius palaukti kitų metų ir įsitikinti, kaip realiai veikia šis įstatymas. Tuomet dėl visų išryškėjusių spragų su bendru pareiškimu kreiptis į Vyriausybę ir reikalauti griežtesnių saugiklių įteisinimo. Šakiečiai ūkininkai replikavo, jog gali atsitikti taip, kad tuoj vietoj lietuvių ūkininkų laukuose šeimininkaus užsieniečiai,- ukrainiečiai, lenkai, kiniečiai... Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone R.Valiukas įsitikinęs, kad pradėjus žemę pardavinėti užsieniečiams, neatlaikę konkurencijos nemažai smulkesių, o gal ir stambesnių ūkių gali pradėti bankrutuoti.„Lenkai jau baigia supirkti visas laisvas Kalvarijos savivaldybės žemes. O jeigu ir į mūsų laukus nusitaikys kaimynai europiečiai?“- nerimavo rajono ūkininkai. Jie kreipėsi į Seimo narį M.Bastį, kad šis ir toliau Seime pirmiausia atstovautų rajono žemdirbių interesams, perduotų rajono žmonėms visas - tiek geras, tiek ir blogas naujienas.