Anuo metu Jėzus bylojo savo apaštalams: „Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį.“ (Mt 10, 41a)
Kai kas pranašą įsivaizduoja kaip ateitį nuspėjantį burtininką, tačiau krikščionys netiki prietarais, būrimu iš kortų ar delno, horoskopais ir panašiais dalykais. Kiti pranašais vadina tik praeities veikėjus, gyvenusius dar prieš Kristų ir išpranašavusius jo atėjimą. Tačiau Jėzus tvirtina, kad pranašus reikia priimti ir šiandien. Tai reiškia, kad jų esama. Kas jie?
Pranašas yra kiekvienas iš mūsų. Šventosios Dvasios veikimu pranašai padeda kitiems suprasti nūdienos uždavinius, suvokti Dievo planus ir į juos atsiliepti. Pranašas yra gyvas ženklas, rodantis Dievą kitiems, jis – Kristaus šviesos atspindys seserų ir brolių kelyje. Todėl visi mes esame pranašai ir Jėzaus liudytojai, kad Evangelijos malonė prasiskverbtų į kasdienį gyvenimą, šeimą ir visuomenę.
Jėzus prašo, kad priimtume pranašus. Todėl svarbu vieniems kitus priimti kaip Dievo žinios pasiuntinius – priimti kiekvieną žmogų jo pašaukimo erdvėje: šeimoje, parapijoje ar kitose bendruomenėse, nepriklausomai nuo socialinio statuso.
Šventoji Dvasia išlieja pranašystės malonę visai žmonijai (Jl 3, 1–2; Apd 2, 17). Būtent todėl turime vieni į kitus įsiklausyti. Pavyzdžiui, kai priimame svarbius sprendimus, pirmiausia svarbu melstis, šauktis Šventosios Dvasios, o tada – klausytis ir kalbėtis. Turime pripažinti, kad kiekvienas iš mūsų, net ir pats mažiausias, gali pasakyti ką nors svarbaus ir pasidalyti pranašystės malone.
Šitaip ieškome tiesos ir mokomės įsiklausymo į Dievą ir artimą meno. Tokioje bendruomenėje niekas nesijaučia priimamas tik tada, kai sako tai, kas mums patinka, – kiekvienas jaučiasi gerbiamas ir vertinamas kaip dovana dėl to, kas jis yra.
Kiek daug konfliktų būtų galima išvengti ir išspręsti nuoširdžiai įsiklausant į kitus ir norint juos suprasti. Kiekvienam iš mūsų reikia mokytis iš kitų. Todėl melskime Mergelę Mariją, Pranašų Karalienę, kad padėtų mums atpažinti ir priimti gėrį, kurį Šventoji Dvasia pasėjo kituose.
Parengė br. Ramūnas Mizgiris, OFM
Eduardas iš Griškabūdžio:
