Anuo metu vienas Rašto aiškintojas priėjo prie Jėzaus ir paklausė jį, koks yra visų pirmasis įsakymas.
Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Antrasis: Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu.“
Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą kaip save patį svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas.“
Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo Karalystės!“ Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti. (Mk 12, 28b–34)
Ramūnas Mizgiris arba tiesiog brolis Ramūnas viliasi visų žmonių išganymu (žr. Mt 18, 11–14), todėl yra pranciškonas (bernardinas), kunigas ir Biblijos draugijos narys. Asmeninio archyvo nuotr.
Kodėl „netoli nuo Dievo Karalystės“, o ne, pavyzdžiui: „Tu jau priklausai Dievo Karalystei?“ Tikriausiai todėl, kad žinoti yra viena, bet gyventi tuo, ką žinai, jau visai kas kita.
Galime būti perskaitę kalnus dvasingų knygų, atlikę dešimtis prasmingų rekolekcijų, apkeliavę visas garsiąsias piligrimines šventoves ir vis tiek būti „netoli nuo Dievo Karalystės“.
Vadinasi, svarbiausias dalykas, kurį vertėtų išmokti šio gyvenimo kelyje, yra meilė, o ne paklusnumas nustatytoms taisyklėms ar gebėjimas laikytis apeigų.
„Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas“ (1 Kor 13, 2).
Eduardas iš Griškabūdžio:
