Arklių prieauglio paroda įvyko Šakiuose IX-15 d. Suvesta 56 št. Iš jų premijuota 16 št. sumoje 400 lit. Tai daugumoje ardėnų veislės gražūs gyvuliai. Šiemet parodon pristatyta prieauglio beveik dvigubai, kaip pereitais metais. Ta pat proga buvo rūšiuojami ardėnų veislės veisliniai arkliai. Pripažinta veislei tinkami 7 št. („Suvalkietis“, 1931 09 27, p.4)
Slavikai. Nyksta valstybės turtas. Nuo prieškarinių laikų Slavikuose yra pasilikusi buvusios pradžios mokyklos sodyba, kurioje dar tebestovi vienas trobesys. Pats sodelis apleistas, visokių žolių priaugęs, tvoros išvirtę, medeliai išdžiūvę, trobesio stogas nuplyšęs, sienos nuo lietaus pūva ir pats trobesys rengiasi visai sugriūti. Jeigu jau niekas nebenori gelbėti to nykstančio valstybės turto, tai nors parduotų ji iš varžytynių. („Suvalkietis“, 1931 09 27, p.4)
Gelgaudiškis. Artistai apgavo. IX-1 d. atvyko iš Kauno du vyrukai: Aleksas Želvys ir Juozas Vasikonis. Jie pasivadino Kauno teatro trupės „Menas“ artistais. Susirado dvi vietines paneles, padarė kelias repeticijas ir IX-4 d. vaidino „Žmonos karalijoj“ 2 v. komediją ir „Kalinys už laisvę“ 1 v. dramą. Publikos buvo nemaža, bet visi pasipiktino blogu vaidinimu. Po vaidinimų artistai dingo nesumokėję už salę 40 lit., orkestrui 35 lit., šaulių klubo savininkui 50 lit. ir daugiau smulkių skolų. Želvį pasisekė sučiupti prie Nemuno ir atsivesti į klubą, bet nieko iš jo negauta: sakėsi, kad su pinigais Vasikonis jau pabėgęs. Buvo numautos paskutinės kelnaitės ir smokingas nuvilktas, bet paskui vėl gražinta, nors skolos taip ir liko neapmokėtos. („Suvalkietis“, 1932 09 25, p.3)
Žemoji Panemunė. Iš šiaudų kūgio kilo didelis gaisras. Jokūbonių kaime kilo smarkus gaisras. Sudegė to kaimo ūkininko Vedegio tvartai, klojimas ir klėtys. Ugny žuvo suvežti javai, pašaras, padarai ir kitas tose trobose buvęs turtas. Gyvuliai dar spėta paleisti. Gaisras kilo iš šiaudų kūgio. Manoma, kad kas nors čia buvo sustojęs užsirūkytį ir numetęs į šiaudus degantį degtuką. Gaisras išsiplėtė labai staiga ir užgesinti nebuvo jokios galimybės. Nuostoliai dideli. Turtas buvo nedraustas. Gaisrą užgesino subėgę apylinkės gyventojai ir Žem. Panemunės šauliai- ugniagesiai. („Suvalkietis“, 1933 09 24, p.5)
Rinkos kainos. Brangsta bulvės. Dėl nuolatinių liūčių ūkininkai negali įeiti į dirvas rugių sėti, todėl ėmė kilti šiųmetinių rugių kainos. Už vidutiniškus rugius moka: 1 centn. 5 lit., kviečiai 6,50 lit., miežiai - 4 lit., avižos 3,50 lit. Bulvės dar ant laukų smarkiai visoje Šakių apylinkėje pradėjo pūti ir kainos pradėjo kilti. Už 1 cent. moka 2,50 lit. Vasarojaus labai daug yra nesuvežta ir žymiai apipūvusio. Atolas nušienautas, bet visur apipūvęs mirksta balose. Visoj apylinkėj prasidėjo bulvių kasimas. Ūkininkai nusiskundžia, kad gali kitais metais pritrūkti bulvių, rugių ir kviečių. („Suvalkietis“, 1935 09 22, p.3)
Mėgsta bylinėtis. Žmonės, būdami nesantaikoj, vienas kitam nori atkeršyti teisme. Žinoma, bylinėtis visgi išmintingiau, negu peštis, tačiau nereikalingas bylinėjimasis taip pat žalingas reiškinys. Štai neseniai Šakių apylinkės teisme buvo nagrinėjama dviejų Miciškių kaimo (Lukšių v.) ūkininkų byla. Ant. Bacevičius apskundė J. Kablinską, kad šio arkliai sužaloję jo, Bacevičiaus, kumeliuką, kurį reikėjo pribaigti, ir reikalavo iš Kabl. 200 lit, nuostolių. Ieškovo liudytojai pareiškė, kad kumeliukas galėjo būti vertas tik 50 lit. Ekspertų iškviestas apskr. gydytojas pareiškė, kad kumeliukas galėjo ir tvarte susirgti. Teismas ieškinį atmetė, bet ieškovui išlaidų susidarė daugiau negu kumeliukas vertas. Taigi bylinėtis ir dar be reikalo neapsimoka. („Suvalkietis“, 1935 09 22, p.3)
Eduardas iš Griškabūdžio:
