Slavikuose merginos tragedija. Be žinios dingo Juškaimių km. gyventoja Kasperavičiūtė Matilda, 27 m. amž. Apie dingimą buvo pranešta policijai. Po nekurio laiko sužinota, kad žemiau Viešvilės iš Nemuno išgriebtas moters lavonas. Nuvykęs vieton dingusios brolis pripažino, kad tai yra jo sesuo. Spėjama, kad savižudybė padaryta dėl nėštumo. („Suvalkietis“, 1932 10 23, p.4)
Šakiuose neperseniai bankrutavo M. Papiškerio ir Co firma. Ji vertėsi stambia arklių prekyba. Arklius eksportuodavo į Latviją. Sako, kad šis bankrotas, kaip ir daugelis šiais laikais, turi juodą šešėlį. Firma anksčiau turėjo pasitikėjimą visuomenės tarpe ir naudojosi vietos bankų bei privačių asmenų dideliais kreditais. Kalbama, kad jų bankrotas siekia kelis šimtus tūkstančių litų. Be to, iš ūkininkų yra paėmę daug arklių, už kuriuos pinigus dar nesumokėję. Bankrutavusio p. Papiškerio brolis dirba vietos notaro kontoroj. Sako, kad dėl šios priežasties bankrutavusios firmos kreditoriai kai kada vekselius turėdavo protestuoti kitų miestų notarų kontorose, nes Šakiuose dėl tos giminystės peranksti paslaptį sužinodavo vekselių davėjai ir žirantai ir griebdavosi visokių kombinacijų. („Suvalkietis“, 1931 10 18, p.5)
Lekėčiuose su šiūpėle nukasė kalną. Jau buvo rašyta, kad kun. P. Jančausko iniciatyva bus pastatyta parapijos salė. Tai salei vieta buvo numatyta ant kalno – reikėjo tą kalną nulyginti, tai kunigėlis bažnyčioje, pamokslo metu, ragino jaunimą ateiti talkon ir nukasti minimą kalną. Susirinko keletas jaunų pavasarininkų ir kaimo bernų. Atėjo ir kunigėlis su kastuvu. Visi sylinosi per dieną, bet niekas neišėjo – kalną nenukasė. Bernai juokiasi, kad diena buvo flirto, o ne darbo ir gerai paromansavo su ugningomis pavasarininkėmis... Rytojaus dieną reikėjo samdyti tam reikalui arklius ir šiūpėlę. Su šiūpėle kalną nukasė J. Maišanauskas ir Ig. Ruzgė už 50 litų. („Suvalkietis“, 1931 10 11, p.5)
Lekėčiuose „Karališkas“ šuo. Lekėčių kaime vieno žalių girių pono nuolat palaidas didžiulis šuo. Piliečiams kreipiantis reikalais į tą įstaigą jis apdrasko skrandą, perplėšia kelnes arba išgąsdina einančius į mokyklą vaikus. Keista, kad šis labai piktas šuo nepripažįsta kaip kiti kaimo šunes nei grandinės, nei antsnukio... („Suvalkietis“, 1931 10 04, p.5)
Zanavykijoje likviduota didžiulė arkliavagių gauja. Jau nuo 1930 metų rudens apie Kybartus, Naumiestį ir Sintautus pradėjo vogti arklius. Apie Naumiestį ypatingai vagystės padažnėjo šiemet. Policija nustatė, kad čia veikiama organizuotos arkliavagių gaujos, bet pačius vagis susekti buvo sunku, nes arklius vogdavo iš ganyklų ir lietingomis naktimis, kad nepaliktų pėdsakų. Gyventojai vagių buvo labai įbauginti ir susirūpinę. Net Šakių aps. žemės ūkio tarybos posėdyje šis klausimas buvo svarstomas ir priimta rezoliucija, kad vagis greičiau baustų. Rugsėjo m. iš 10 į 11 d. naktį pavogė Sintautų gyv. Janavičiaus dvi kumeles. Janavičius pranešė policijai ir pats vaikščiojo pas kaimynus arklių ieškodamas, manydamas, kad jie galėjo kur priklysti. Pas kaimyną ūk. Dėdiną vieną kumelę rado. Dėdinas labai nustebo, kad kumelę Janavičius pripažino už savo ir aiškinosi, kad rugsėjo 10 d. 24 val. jis ją mainęs su nepažįstamu asmeniu, kuris sakęs, kad kumelė esanti iš Vokietijos. Tą nepažįstamą asmenį jam rekomendavęs ūk. Gudaitis. Taip buvo atrastas arkliavagių gaujos siūlas. <...> Paaiškėjo tokia gaujos sudarymo ir veikimo istorija: Kybartų m. gyv. Šargalys ir Voverių k. Sintautų v. gyv. Kairaitis 1919 m. sėdėjo kalėjime; pirmas už plėšimą ir arkliavagystes, antras už padegimą. Ten jie ir susidraugavo. Pereitą rudenį Šargalys atvykęs pas Kairaitį pasiūlęs padėti parduoti arklius, kurie esą vogti Vokietijoje. Kairaits sutiko ir pradėjo darbą. Vėliau, būk tais piršliais, juodu nuvyko pas Gudaitį ir jam pasiūlė prisidėti prie šio „biznio“. Gudaitis dar abejojo, bet jie įtikino, kad arkliai būsią vagiami iš Vokietijos ir niekas jų neieškosiąs. Panašiai į kompaniją įtraukė ir Dėdiną, turėjo agentą Dielkų. Gauja per trumpą laiką yra pavogusi virš 15 arklių, iš kurių apie 12 policija jau rado ir grąžino savininkams. („Suvalkietis“, 1931 09 27, p.2)
Prano Vaičaičio 30 metų mirties sukaktuvės. Rugsėjo 21 d. sukanka lygiai 30 m. kai mirė garsus zanavykų poetas – Lietuvos vardo dainius Pranas Vaičaitis. Jo kapas randasi Sintautuose. Kitą sekmadienį ten ruošiamas sukaktuvių paminėjimas. Nors poetas Vaičaitis mirė jaunas, bet savo talentu, darbštumu, pasišventimu ir didele tėvynės bei liaudies meile jis spėjo savo vardą įamžinti mūsų literatūroje. Skambūs ir paprasti jo eilėraščiai tapo liaudies dainomis. Juos dainuodami vargo žmonės dar ir dabar randa paguodą bei nusiraminimą. Šį didį žmogų ir garbingą suvalkietį turėtų kaip nors ypatingai pagerbti visa Suvalkija. Sukaktuvių minėjimo tik mokyklose – yra permaža. („Suvalkietis“, 1931 09 20, p.1)
Lekėčiuose baisi vagystė. Lekėčių R. K. bažnyčioje naktį įvyko baisi vagystė. Nežinomi, drąsūs piktadariai apiplėšę langą įlindo į bažnyčią ir sudaužę dešinėj ant altorėlio esančią aukų dėžutę, išnešė pinigus. Bažnytiniai rūbai išvartyti, bet nepavogti. Su lomu mėginta atlupti ir zakristijos durys. Materialiniai nuostoliai nedideli, bet apylinkę jaudina ne pinigai, o piktadarių drąsumas. Policija deda pastangas piktadarius surasti. („Suvalkietis“, 1932 09 11, p.5)
Ligonių kasų vaikų kolonija jau apleido Gelgaudiškį. Šiemet 3 mėn. čia išbuvo 178 vaikai – neturtingų tėvų paliegę sūnūs ir dukterys iš Kauno, Vilkaviškio ir Panevėžio. Vidutiniai vaikučiai priaugo po 3 klgr. Kolonijos vedėja buvo gailestingoji sesutė O. Bakšytė. („Suvalkietis“, 1931 09 06, p.4)
Rūpinasi karių kapais Lukšiuose. 16-as Lukšių šaulių būrys nutarė aptaisyti Lukšių kapinyne esančius karių kapus. Čia didžiojo karo metu yra palaidota gana daug Rusijos karių (viso 6 kapai, po 5-10 kareivių kiekviename kape, kaip sako žinovai). Vokiečių karių kapai yra dailiai aptaisyti, o šie kai kur vos žymu. Šauliai šiuos kapus pasiryžo apsodinti gėlėmis ir aptverti. Lukšių šaulių būriui vadovauja Jon. Mačiulaitis. („Suvalkietis“, 1931 08 30, p.5)
Eduardas iš Griškabūdžio:
