A. Endriukaitis: „Lietuva stovi ant savižudybės slenksčio...“

signataraiAsta GVILDIENĖ
 
Liepos 6 – ąją švęsime pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Ne vienas susimąstome, kokia Lietuva buvo vakar, kokia yra šiandien, kokia bus rytoj. Ta proga siūlome susipažinti su galbūt šiek tiek šokiruojančiomis, tačiau tikrai jūsų dėmesio vertomis Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų Bronislovo Genzelio ir Algirdo Endriukaičio mintimis, kurias jie išsakė Šakiečių bendruomenės surengtoje diskusijoje.
 
Nuotr. Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai Algirdas Endriukaitis (kairėje) ir Bronislovas Genzelis abu kaip vienas tvirtino, kad rytdiena priklauso nuo mūsų pačių.
 
Pasaulis degraduoja
 
Pasak Lietuvos filosofo, politinio bei visuomenės veikėjo, signataro B. Genzelio, susitikimą pradėjusio nuo Romos imperijos istorijos, dabartinė Europos padėtis labai panaši į kadaise buvusią  Romoje – didelis moralinis nuosmukis, girtuoklystės, pasileidimas, homoseksualumas.

„Tas, kas nesirgo venerine liga, buvo ne pilietis, antrarūšis, - priminė filosofas. – Didžiąją imperiją nuo žlugimo išgelbėjo krikščionybė. Kas iš jos liko po barbarų užkariavimo? Tūkstantį metų trukusi tamsa – visuotinės žudynės ir raganų medžioklės... Pasaulis degraduoja ir Lietuva nėra jokia išimtis.“
 
Valdžioje atsidūrė ne tie žmonės

Prisimindamas Lietuvos praeitį, B. Genzelis patikino, kad valdžioje atsidūrė tie žmonės, kuriems Lietuvos nepriklausomybė visai nerūpėjo, kurie buvo kitoje barikadų pusėje. Jis stebėjosi, kaip taip nutinka Lietuvoje, ko nėra nė vienoje kitoje valstybėje.

„Aišku, kiekviena tauta turi tokią vyriausybę, kokios yra verta,  – kalbėjo Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras. – Ji nebuvo atvežta ant tanko. Ją išsirinkom patys. Už Valinsko partiją žmonės irgi balsavo „dėl bajerio“, o po savaitės jau keikė. Kodėl taip Lietuvoje yra, sunku pasakyti. Kaip apie prancūzus kalbėjo filosofas Anatolijus Francas: „Revoliuciją pradeda idealistai, vykdo pragmatikai, o jos rezultatais pasinaudoja niekšai.“ Šis pasakymas tinka ir Lietuvai.“
 
Privatizacija – didžiausia klaida

Kalbėdamas apie privatizaciją, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras pabrėžė, kad tai buvo didžiausia kada nors padaryta klaida, nes turto įsigijimas už dykai gautus investicinius čekius buvo mūsų tragedija. Lenkijoje irgi vyko privatizacija, tik viskas buvo perkama už pinigus, o ne už kažkokius čekius. Visos stambios ir strateginės įmonės liko valstybės rankose.
 
Lietuva – pasaulinėje degradacijoje

Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo  signataras Algirdas Endriukaitis patikino, kad Lietuva šiandien yra pasaulinėje degradacijoje. Pasak jo, vyksta pasaulio ir žmonių mulkinimas. Europoje ne katastrofa, Europa miršta.

„Lietuva susitraukia kaip Onorės de Balzako šagrenės oda kompozitoriaus Moriso Ravelio bolero tempu ir nežinia, kas iš to išeis, – teigė A. Endriukaitis. – Kaip rašo Juozas Erlickas: „Šviesa sklinda šviesos greičiu, o lietuvis – vėžlio, todėl šviesa ir negali mūs žingsnius lydėti...“
 
Valstybę valdo liberalizmas

Signataras pabrėžė, kad šiuo metu baugina kaip ant mielių kylantys liberalai, konservatorių „palaistyti ir patręšti“, siekiantys „politiškai ir ekonomiškai vieningos Europos su tvirta viršvalstybine institucine struktūra ir bendra Konstitucija“.

Jis citavo Seimo narį Gintarą Steponavičių („Netikiu valstybe kaip moralės skleidėja ir gynėja“), naująjį Vilniaus merą Remigijų Šimašių („Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvienas žmogus yra laisvas siekti savo asmeninės laimės ir nėra įpareigotas atlikti lažą tėvynainių naudai“), Seimo narį Eligijų Masiulį („Kai alga yra 5 tūkst. litų, į valstybinį sektorių papuola bepročiai ir vagys“). Tokios kalbos ir toks požiūris, pasak A. Endriukaičio, yra valstybės griovimas iš vidaus.

Į ką pavirto politika

„Konservatoriai. Į ką jie šiandien pavirto, jeigu iš savo partijos išmetė Uoką ir Songailą? – klausė signataras. – Tai yra vėžio simptomas. O kaip pasielgė su Svarinsku - tai jau nėra apie ką kalbėt. Ne veltui jis buvo parašęs: „Kai apie viską pagalvoji, gali išeiti iš proto...“ Tai rodo, koks vis dar gajus baudžiauninkų tautos sindromas, kai neturime stuburo.“

„Į ką pavirto politika? Visos biudžetinės partijos gauna po 19-20 mln. litų dotacijos. Tai yra pelningas verslas. Kas kebabus daro, kas blynus, kugelį kepa, o kas į Seimą eina. 141 Seimo nariui išeina 125 tūkst. litų per metus, apie pusę mln. litų per kadenciją“, – kritikavo A. Endriukaitis.

„Seime įsitikinau, kad politikai nepajėgūs ne tik spręsti valstybės esminių sisteminių ir giluminių problemų, dauguma jų net nepajėgūs jų suvokti. Politinės partijos yra tapusios įdarbinimo ir verslo klubais, kuriuose svarbiausia yra interesai ir viešieji ryšiai, o visuomenės valdymo reikalams skiriama mažoji dalis dėmesio ir laiko“, – priminė svečias buvusio Premjero patarėjo Stasio Jakeliūno mintis.

Esame drąsi šalis

„Didžiuojamės, kad esame drąsi šalis. Pučiamės, pučiamės, o pasirodo, kad per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje nusižudė 30 tūkst. žmonių – pirma vieta Europoje. Pagal alkoholizmą – trečia vieta pasaulyje. Pagal emigraciją – pirma vieta pasaulyje. Ar ne tigrai? Ar ne liūtai?“ – konstatuodamas  faktus ironizavo politikas.

„Globali Lietuva - tai tas pats, kas sveikas širdininkas po trijų infarktų. Nėra jokios globalios Lietuvos. Ir nebus. Lietuva yra lokali. Arba ji bus čia, arba nebus iš viso“, – A. Endriukaitis citavo Rimvydą Valatką, sukritikuodamas ir A. Kubiliaus „Globalios Lietuvos“ viziją,  kurios nebūtų be anestetikų  liaudžiai.
 
Rytdiena priklauso nuo mūsų

Pasak A. Endriukaičio, žiūrint savikritiškai, dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje nieks kits čia nekalts, mergužėle, tu pati... Išmintingų žmonių citatos,  svečių mintys privertė susimąstyti apie tai, kas ką ir kodėl daro ar kalba. Rytdiena priklauso nuo mūsų pačių. Ne veltui britų istorikas Arnoldas Toinbis yra pasakęs: „Civilizacijų niekas nesunaikina, jos baigiasi savižudybe.“

„Šiandien Lietuva stovi ant savižudybės slenksčio, – konstatavo faktą signataras. – Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi ne vieną svarbią kalbą baigdavo žodžiais: „Tegyvuoja Prancūzija!“ Kuris Lietuvos politikas yra taip per 25 nepriklausomybės metus pasakęs?“

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar saugu miesto gatvėse?

klausimelis 12 06Deividas iš Keturnaujienos:

Automobilio nevairuoju, važinėju autobusu, po Šakius daugiausiai vaikščioju pėsčiomis. Kuomet eini per pėsčiųjų perėją, ne visada vairuotojai pristoja. Arba praeini iki pusės kelio, o automobilis pro nugarą jau lekia. Kad pilnas miestas pristatytas automobilių, man nemaišo. Jeigu stovėjimo aikštelė būtų atokiau, kaip tuomet kokiai močiutei ateiti? Mano kaime saugu, nebent reikia žiūrėti, kad koks traktorius nepervažiuotų. Tiesa, man nueiti iki autobusų stotelės per regioninį kelią nesaugu. 

klausimelis 12 06 2

Saulė iš Šakių:

Pati nevairuoju. Yra kai kurios gatvės nesaugios, pavyzdžiui, vasarą medžių šakos užstoja. Ne kartą yra buvę, kad vairuotojas manęs greičiausiai net nematė. Visur miestuose daug automobilių pristatyta. Stebiu ženklus ir dėl savo, ir dėl kitų saugumo. Ruošiantis eiti per perėją, pasitaiko, kad vairuotojas vis tiek pravažiuoja. Neseniai situaciją stebėjau, kad vaikai su dviračiais per perėją sau pravažiavo. Gal reiktų čia daugiau prevencijos?

europos pulsas350px

IDLT240726 MYLIU LIETUVA300x600 1731928024
 
uz kaledas drauge

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
duarto baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.