Iš dabarties į praeitį: žvilgsnis į partizaninį judėjimą

rakauskas2Rugsėjo 18 d. Zanavykų muziejuje Europos paveldo dienai paminėti skirtame renginyje – dėmesys partizanų judėjimui. Mintimis dalijosi iš arti partizanų gyvenimą regėjęs lekėtiškis Zenonas Rakauskas bei ginkluotą rezistenciją tyrinėjanti doktorantė Aistė Petrauskienė.
 
Nuotr. Švietėjiškoje konferencijoje prisiminimais dalijosi lekėtiškis Zenonas Rakauskas.
 
Penktadienį Zanavykų muziejuje moksleiviai buvo pakviesti į švietėjišką konferenciją tema „Paveldėkime savo ateitį, sužinodami daugiau apie partizanų pasipriešinimą Šakių rajone“, skirtą Europos paveldo dienos paminėjimui.

Kaip žinia, pasibaigus laisvės kovoms, okupuotoje Lietuvoje kurį laiką partizanų vardas iš viso nebuvo minimas. 1959 m. okupacinė valdžia pradėjo šmeižto kampaniją: rengtos tendencingos propagandinės publikacijos, radijo laidos, kurti kino filmai, rašytos apybraižos, kuriose partizanai vadinti banditais ir kaltinti nekaltų žmonių žudymu. Partizaninis karas buvo traktuojamas ne kaip išsivaduojamasis judėjimas, o kaip klasių kova, „buožių“ pasipriešinimas socialistinei santvarkai. Falsifikuojant faktus siekta suniekinti laisvės kovas, iš atminties ištrinti partizanų žygius, sunaikinti bet kokius pėdsakus apie pastangas atkurti Lietuvos valstybingumą. Savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistų organizuotoje konferencijoje išsamiai su partizaniniu judėjimu moksleivius supažindino Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto  dėstytoja, doktorantė A. Petrauskienė. Atkreipė mėnesį, jog partizanų pagrindinis šūkis – „Atiduok Tėvynei, ką privalai“, o  palinkėjimas „Laisvės“.

Žilagalvis lekėtiškis Zenonas Rakauskas tikino, kad jaunus vyrus į miškus išvijo daug žmonių gyvybių nusinešęs Antrasis pasaulinis karas. Juk Šakių kraštas per Antrąjį pasaulinį karą atsidūrė dviejų „išvaduotojų“ kryžkelėje. „Išvaduotojai būtų tie, kurie padeda išsivaduoti ir palieka valstybę toliau gyventi pagal savo taisykles. O mus „išvadavo“ ir okupavo sovietai. Todėl teko priešintis“, – aiškino moksleiviams Z. Rakauskas. Jis rezistencinių kovų metais buvo paauglys, gyveno prie miško ir gerai mena to meto įvykiu: „Pamenu partizanų slėptuves miškuose, jų aimanas mirties akimirką. Partizanai gyveno labai sunkius laikus. Ypač skaudžiai būdavo išgyvenama partizano priesaikos sulaužymas.“ Z. Rakauskas įsitikinęs, jog Lietuva vėl atsidūrė ant didžiųjų pasaulio valstybių kryžkelės, todėl būtina būti budriems.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.