Iš dabarties į praeitį: žvilgsnis į partizaninį judėjimą

rakauskas2Rugsėjo 18 d. Zanavykų muziejuje Europos paveldo dienai paminėti skirtame renginyje – dėmesys partizanų judėjimui. Mintimis dalijosi iš arti partizanų gyvenimą regėjęs lekėtiškis Zenonas Rakauskas bei ginkluotą rezistenciją tyrinėjanti doktorantė Aistė Petrauskienė.
 
Nuotr. Švietėjiškoje konferencijoje prisiminimais dalijosi lekėtiškis Zenonas Rakauskas.
 
Penktadienį Zanavykų muziejuje moksleiviai buvo pakviesti į švietėjišką konferenciją tema „Paveldėkime savo ateitį, sužinodami daugiau apie partizanų pasipriešinimą Šakių rajone“, skirtą Europos paveldo dienos paminėjimui.

Kaip žinia, pasibaigus laisvės kovoms, okupuotoje Lietuvoje kurį laiką partizanų vardas iš viso nebuvo minimas. 1959 m. okupacinė valdžia pradėjo šmeižto kampaniją: rengtos tendencingos propagandinės publikacijos, radijo laidos, kurti kino filmai, rašytos apybraižos, kuriose partizanai vadinti banditais ir kaltinti nekaltų žmonių žudymu. Partizaninis karas buvo traktuojamas ne kaip išsivaduojamasis judėjimas, o kaip klasių kova, „buožių“ pasipriešinimas socialistinei santvarkai. Falsifikuojant faktus siekta suniekinti laisvės kovas, iš atminties ištrinti partizanų žygius, sunaikinti bet kokius pėdsakus apie pastangas atkurti Lietuvos valstybingumą. Savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistų organizuotoje konferencijoje išsamiai su partizaniniu judėjimu moksleivius supažindino Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto  dėstytoja, doktorantė A. Petrauskienė. Atkreipė mėnesį, jog partizanų pagrindinis šūkis – „Atiduok Tėvynei, ką privalai“, o  palinkėjimas „Laisvės“.

Žilagalvis lekėtiškis Zenonas Rakauskas tikino, kad jaunus vyrus į miškus išvijo daug žmonių gyvybių nusinešęs Antrasis pasaulinis karas. Juk Šakių kraštas per Antrąjį pasaulinį karą atsidūrė dviejų „išvaduotojų“ kryžkelėje. „Išvaduotojai būtų tie, kurie padeda išsivaduoti ir palieka valstybę toliau gyventi pagal savo taisykles. O mus „išvadavo“ ir okupavo sovietai. Todėl teko priešintis“, – aiškino moksleiviams Z. Rakauskas. Jis rezistencinių kovų metais buvo paauglys, gyveno prie miško ir gerai mena to meto įvykiu: „Pamenu partizanų slėptuves miškuose, jų aimanas mirties akimirką. Partizanai gyveno labai sunkius laikus. Ypač skaudžiai būdavo išgyvenama partizano priesaikos sulaužymas.“ Z. Rakauskas įsitikinęs, jog Lietuva vėl atsidūrė ant didžiųjų pasaulio valstybių kryžkelės, todėl būtina būti budriems.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate „Eurovizijos“ finalo rezultatus?

klausimelis 05 20Vidmantas iš Plokščių:

Nežiūrėjau, tačiau rezultatus žinau, kad lietuviai liko 16-oje vietoje. Manau, silpnai. Nuogybių nerodė, dėl to ir aukštesnės vietos neužėmė. Negaliu paties konkurso vertinti. Vienas dalykas – televizijos nežiūriu, be to, labai vėlai vyksta. Žinias skaitau internete. Čia daugiau sužinojau ir apie „Euroviziją“: ir buvusio Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pasisakymus dėl neskirtų balų jo šalies atstovei, ir dabartinės ambasadorės pasisakymą, kad nereiktų politizuoti „Eurovizijos“ konkurso. 

klausimelis 05 20 2

Mindaugas iš Lekėčių:

Domėjausi ir žiūrėjau. Puikiai vertinu „Katarsio“ pasirodymą. Aukšto lygio šalys, muzikantai ir atlikėjai skyrė mūsiškiams balus. Patiko ir mūsiškių daina „Tavo akys“. Gerai, kad daina skambėjo lietuvių kalba, nes atstovavo Lietuvai, už tėvynę eina. Turėjau „Eurovizijoje“ ir savo favoritą. Tai Estijos atlikėjas. O „Eurovizijos“ nugalėtoją austrą vertinu taip 50 ant 50. Patį konkursą taip pat vertinu puikiai. Gražu. Nešokiravo pasirodymai.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.