Edukacinė duonos kepimo programa – nuo spragilo iki kepalo

duona keliasRita PLAUŠINAITYTĖ - ŠERKŠNIENĖ
 
Zanavykų muziejus jau tryliktus metus organizuojantis edukacinę duonos kepimo programą, šiais metais ją pristatė Rigimanto ir Rasos Stanaičių sodyboje, Adomiškių kaime. Rugsėjo 18 d. visi besidomintys duonos kepimo tradicijomis rinkosi į renginį „Duonos kelias nuo grūdo iki stalo“.
 
Nuotr. Jaunieji renginio svečiai galėjo patys išmėginti senovišką grūdų kūlimo būdą spragilais, vėliau – jų malimą girnomis.
 
„Nuo seno mūsų protėviams duona buvo šventas dalykas“, – sako sodybos šeimininkas.

Daug prietarų, susijusių su pagarba duonai, yra išlikę ir iki šių dienų. Duonos negalima apverstos guldyti, bet kaip pjaustyti, nepagarbiai su ja elgtis. Kad duoną lietuviai nepaprastai gerbė, rodo mūsų tautos pasaulėžiūra, tikėjimas, papročiai, apeigos. Dar neseniai buvo gyvas paprotys: nukritusį duonos gabalėlį žmonės pagarbiai pakeldavo, pabučiuodavo ir suvalgydavo. Tai būdavo duonos atsiprašymas už neatsargų elgesį. Duona – pagrindinis ir svarbiausias žmonių maistas – lydėjo žmogų nuo lopšio iki karsto. Su duona sutikdavo ir išleisdavo garbingą svečią. Duoną nešdavosi eidami į svečius, taip pat grįždami parsinešdavo tų namų duonos. Žmonės, statydami namus, duoną dėdavo į pamatus, tikėdami, kad niekada jos nestigs. Be to, buvo manoma, kad po pamatais padėta duona saugo namus nuo piktų dvasių, gaisro. Tačiau svarbiausia, anot R. Stanaičio, tais laikais buvo užauginti rugius, kad ištisus metus nepritrūktų kasdieninės duonos, nes nuo rugio varpos duona ir prasidėdavo.

„Duonos kelio“ edukacinę programą savo sodyboje Stanaičiai pradėjo rodyti prieš metus su trupučiu . Įvairių liaudies rakandų pilnoje sodyboje bene svarbiausią vietą užima tie, kurie dar gali vizualiai atkurti senovės lietuvio buitį. Tad nieko nuostabaus, kad ir šiais metais rodydami svečiams, koks ilgas duonos gaminimo procesas, sodybos šeimininkai pradėjo nuo spragilo (įrankio, kuriuo būdavo kuliami rugiai). Vėliau, anot R. Stanaičio, žmonės jau pradėjo javus kulti moderniau – su rusvelkiu. Tai tam tikras aparatas, kurį suko arkliai. Iškultus grūdus vėliau senoliai valydavo (paisydavo) geldose, dar vėliau – arpuodavo arpomis. Anksčiau žmonės grūdus maldavo rankinėmis girnomis, o vėliau jas ištobulino, kad ratą suktų vėl tas pats arklių varomas rusvelkis. Stanaičių sodyboje dar galima pamatyti, kaip anksčiau buvo sijojami miltai, kaip būdavo grūdama grucė (nemaltų grūdų kruopos) piestoje.

Išsijojus miltus prasidėdavo darbai namų šeimininkėms – maišyti duoną, krosnį kūrenti, minkyti, kepti. Ant duonos kepalo šeimininkės įspausdavo kryželį, kuris simbolizavo apsaugą nuo nelaimių. Anot R. Stanaičio, labai svarbu yra šiandien parodyti jaunajai kartai, kad taip iš tikrųjų vyko.

Šventę organizavo ir vedė Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė. Padargus žiūrovams demonstravo pats sodybos šeimininkas, o minkyti ir kepti duoną mokė sodybos šeimininkė, pasitelkusi pagalbininkę. Nuotaikingą renginio atmosferą palaikė Dovilų etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Lažutis“, kuris pristatė nuotaikingą programą „Sudagojom Dievo dovanas“ (vadovė Lilija Kerpienė). Gausiai į Stanaičių sodybą sugužėjusius moksleivius iš Šakių „Varpo“ mokyklos ir Lukšių gimnazijos labiausiai masino erdvus sodybos kiemas, pilnas lelijų tvenkinys ir šalimais besiganančios avys.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kokio Popiežiaus reikia Bažnyčiai ir pasauliui?

klausimelis 04 25Benita iš Kudirkos Naumiesčio:

Norėčiau įpėdiniu matyti lietuvį kardinolą Makricką. Popiežius Pranciškus man išliks atmintyje kaip labai žmogiškas, šiltas, bendraujantis su visais, ypač jaunimu. Matome, kaip visas pasaulis gedi iškeliavusio Popiežiaus. Žmonės stovi po kelias valandas, kad galėtų atsisveikinti. Amerikoje nuleidžiamos iki pusės stiebo vėliavos ir taip pagerbiamas Popiežius Pranciškus. 

klausimelis 04 25 2

Birutė iš Griškabūdžio:

Taiką nešančio. Supratingo. Besigilinančio ir į nūdieną, politiką. Telkiančio, kad mažiau būtų susiskaldymo ir pačioje Bažnyčioje. Manau, aukščiausias Bažnyčios vadovas, gali daryti įtaką politikų sprendimams. Ir Popiežiaus rinkimuose, manau, yra visokių povandeninių srovių. Be abejo, norėtųsi tarp kandidatų matyti ir lietuvį. Ką išrinks, tą priimsime. Ne mums spręsti. Popiežių Pranciškų prisimenu, kaip labai šviesų žmogų, nuolat besišypsantį. Neeilinis žmogus buvo.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.