Edukacinė duonos kepimo programa – nuo spragilo iki kepalo

duona keliasRita PLAUŠINAITYTĖ - ŠERKŠNIENĖ
 
Zanavykų muziejus jau tryliktus metus organizuojantis edukacinę duonos kepimo programą, šiais metais ją pristatė Rigimanto ir Rasos Stanaičių sodyboje, Adomiškių kaime. Rugsėjo 18 d. visi besidomintys duonos kepimo tradicijomis rinkosi į renginį „Duonos kelias nuo grūdo iki stalo“.
 
Nuotr. Jaunieji renginio svečiai galėjo patys išmėginti senovišką grūdų kūlimo būdą spragilais, vėliau – jų malimą girnomis.
 
„Nuo seno mūsų protėviams duona buvo šventas dalykas“, – sako sodybos šeimininkas.

Daug prietarų, susijusių su pagarba duonai, yra išlikę ir iki šių dienų. Duonos negalima apverstos guldyti, bet kaip pjaustyti, nepagarbiai su ja elgtis. Kad duoną lietuviai nepaprastai gerbė, rodo mūsų tautos pasaulėžiūra, tikėjimas, papročiai, apeigos. Dar neseniai buvo gyvas paprotys: nukritusį duonos gabalėlį žmonės pagarbiai pakeldavo, pabučiuodavo ir suvalgydavo. Tai būdavo duonos atsiprašymas už neatsargų elgesį. Duona – pagrindinis ir svarbiausias žmonių maistas – lydėjo žmogų nuo lopšio iki karsto. Su duona sutikdavo ir išleisdavo garbingą svečią. Duoną nešdavosi eidami į svečius, taip pat grįždami parsinešdavo tų namų duonos. Žmonės, statydami namus, duoną dėdavo į pamatus, tikėdami, kad niekada jos nestigs. Be to, buvo manoma, kad po pamatais padėta duona saugo namus nuo piktų dvasių, gaisro. Tačiau svarbiausia, anot R. Stanaičio, tais laikais buvo užauginti rugius, kad ištisus metus nepritrūktų kasdieninės duonos, nes nuo rugio varpos duona ir prasidėdavo.

„Duonos kelio“ edukacinę programą savo sodyboje Stanaičiai pradėjo rodyti prieš metus su trupučiu . Įvairių liaudies rakandų pilnoje sodyboje bene svarbiausią vietą užima tie, kurie dar gali vizualiai atkurti senovės lietuvio buitį. Tad nieko nuostabaus, kad ir šiais metais rodydami svečiams, koks ilgas duonos gaminimo procesas, sodybos šeimininkai pradėjo nuo spragilo (įrankio, kuriuo būdavo kuliami rugiai). Vėliau, anot R. Stanaičio, žmonės jau pradėjo javus kulti moderniau – su rusvelkiu. Tai tam tikras aparatas, kurį suko arkliai. Iškultus grūdus vėliau senoliai valydavo (paisydavo) geldose, dar vėliau – arpuodavo arpomis. Anksčiau žmonės grūdus maldavo rankinėmis girnomis, o vėliau jas ištobulino, kad ratą suktų vėl tas pats arklių varomas rusvelkis. Stanaičių sodyboje dar galima pamatyti, kaip anksčiau buvo sijojami miltai, kaip būdavo grūdama grucė (nemaltų grūdų kruopos) piestoje.

Išsijojus miltus prasidėdavo darbai namų šeimininkėms – maišyti duoną, krosnį kūrenti, minkyti, kepti. Ant duonos kepalo šeimininkės įspausdavo kryželį, kuris simbolizavo apsaugą nuo nelaimių. Anot R. Stanaičio, labai svarbu yra šiandien parodyti jaunajai kartai, kad taip iš tikrųjų vyko.

Šventę organizavo ir vedė Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė. Padargus žiūrovams demonstravo pats sodybos šeimininkas, o minkyti ir kepti duoną mokė sodybos šeimininkė, pasitelkusi pagalbininkę. Nuotaikingą renginio atmosferą palaikė Dovilų etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Lažutis“, kuris pristatė nuotaikingą programą „Sudagojom Dievo dovanas“ (vadovė Lilija Kerpienė). Gausiai į Stanaičių sodybą sugužėjusius moksleivius iš Šakių „Varpo“ mokyklos ir Lukšių gimnazijos labiausiai masino erdvus sodybos kiemas, pilnas lelijų tvenkinys ir šalimais besiganančios avys.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.