Praėjusį penktadienį Šakių meno mokykloje pirmą kartą vyko juodosios keramikos dirbtuvės, pakvietusios norinčius prisiliesti prie molio. Pasitelkę fantaziją kai kurie dirbtuvių dalyviai pirmą kartą nusilipdė puodynę, lėkštę ar skulptūrėlę.

 

 

Spalio 9 d. atvykti į meno mokyklos keramikos klasę pakvietė skulptorius, mokytojas Kęstutis Dovydaitis ir dailininkas, mokytojas Vytautas Kaunas. Šių menininkų iniciatyva pradėtas įgyvendinti trijų etapų idėjinis projektas „Atviros juodosios keramikos dirbtuvės“. Kaip skelbia jų pavadinimas, dirbtuvės yra atviros ir nemokamos visiems norintiems, bandžiusiems ar dar iki šiol neišdrįsusiems pačiupinėti molio ir nežinantiems, kas yra juodoji keramika. Juodoji keramika yra pats seniausias molio degimo būdas, Lietuvoje naudotas tūkstantmečius.

Idėja sulaukė smalsuolių. Tarp jų būta ne tik mokinukų, bet ir meną mylinčių mamyčių su savo atžalomis. „Nuostabus projektas. Smagu, kad yra sudaromos tokios galimybės išbandyti save. Įsivaizdavome, kad bus lengva minkyti molį ir iš jo išgauti norimą formą. Supratome, kad reikalingi meniniai gebėjimai“, – įspūdžiais dalijosi projekte dalyvavusios mamos.

Idėjinio projekto „Atviros juodosios keramikos dirbtuvės“ pirmojo etapo metu dalyviai nulipdė 20 darbų. Antruoju etapu menininko V. Kauno sodyboje, Tubelių kaime, vyks sukurtų darbų deginimas.  Keraminio gaminio degimo procesas vyksta žemėje sumūrytoje krosnyje. Krosnies temperatūrai pasiekus 1000 laipsnių, sumažinus žarijų kiekį, į pakurą dedamos spygliuočių malkos. Dirbinių rūkymo procesas tęsiasi parą laiko. Dūmai uždaro molio poras ir nudažo gaminį juoda spalva, kuri persismelkia per visą molio storį.

K. Dovydaitis sako, kad juodosios keramikos dirbtuvės taps tradiciniu renginiu. Kūrybos proceso įamžintos akimirkos ir darbai bus eksponuojami Žiedų galerijoje.

„Draugo“ inf.