Algio Augustaičio kūrybos gerbėjams – dar viena dovana

augustaitisRita PLAUŠINAITYTĖ - ŠERKŠNIENĖ
 
Šakiečiams puikiai pažįstamas kūrėjas Algis Augustaitis penktadienio popietę savo bičiulius pakvietęs į Šakių biblioteką ne tik pristatė tapybos darbų parodą „Savo darbais noriu Jus apkabinti“, bet ir supažindino su naujausia, vos prieš keletą mėnesių išleista knyga „Per žodį išarta vaga“. Dabar Vilniuje gyvenantis, tačiau dažnai į savo mylimą kraštą atvykstantis A. Augustaitis savo kūrybos pristatymo neįsivaizduoja be artimų bičiulių, kurie jį nuolat čia pasitinka. Tad jaukų rudenišką penktadienio vakarą atskubėjo susitikti su knygos ir parodos autoriumi tie, kuriems A. Augustaitis yra svarbus kaip kūrėjas ir artimas bičiulis.
 
Nuotr. Trečiąją knygą Algis Augustaitis iliustravo savo paveikslų reprodukcijomis.
 
Humoro nestokojantis kūrėjas savo naujausią knygą „Per žodį išarta vaga“ vadina trečiąja su puse:

„Vieną knygą parašėme kartu su tėčiu, tai buvo pusinė mano knyga, o vėliau buvo dar du bandymai. Tad šioji – trečioji mano paties, bet trečia su puse bendrai rašant.“

Pasak autoriaus, naujausioje knygoje daug jo paties pamąstymų.

„Į šį kūrinį sudėjau daug savo išgyvenimų ir filosofinių pamąstymų. Kas jau skaitė knygą, sako, kad joje ne viskas tiesa. Mano manymu, ten 70 procentų yra tiesos, o 30 procentų mano fantazijos. Negaliu nuo savęs pabėgti. Vis kyla noras tai, ką esu patyręs, suguldyti į popieriaus lapus. Taip ir gimsta knygos. Matyt, esu iš tų žmonių, kurie turi pasidalinti tuo, ką nešiojasi savyje“, – pristatydamas knygą sakė A. Augustaitis.

Trečiąją knygą A. Augustaitis išleido savo lėšomis. Jos tiražas gana nedidelis.

 „Kadangi knygų leidyba yra gana brangus malonumas, tai negaliu jos leisti tūkstantiniais tiražais. Knyga yra ne tik popieriniame variante, bet ir skaitmeninėje versijoje, tad ją bus galima rasti internete.

Naujausią A. Augustaičio knygą pristatė ne tik pats autorius, bet artimi jo bičiuliai bei žinomi mūsų krašto literatai. Į renginį kartu atvykusi autoriaus bičiulė Gintarė Adomaitytė sako, kad jai pirmai teko garbė perskaityti šią knygą ir ją vertinti. Ji mano, kad sunku šiai knygai nusakyti žanrą, nes joje susipina skirtingi literatūriniai koliažai, tačiau visgi kritikė knygą laiko impresionistinės kūrybos rezultatu. Naujausioje A. Augustaičio knygoje yra paliečiamos bene svarbiausios, esminės žmogaus gyvenimo realijos – pradedant politika, baigiant vyro ir moters santykiais. Panašiai apie naujausią autoriaus kūrinį atsiliepė ir mūsų krašto literatė Onutė Jasinskienė. Pastaroji perskaitė susirinkusiems  tuos knygos epizodus, kurie, jos nuomone, atrodė labiausiai įsimintini ir atskleidžiantys paties kūrėjo jautrią asmenybės pusę.

Gerą vakaro nuotaiką A. Augustaičio knygos pristatyme kūrė ne tik bičiulių liaupsės jo kūrybai, bet ir nuotaikingas muzikinis fonas – tiek atlikėjos Violetos Simonavičienės, tiek autoriaus artimo bičiulio trimitininko  Zigmo Kazlausko atliekamos melodijos. Pasirodo, kad tapyba ir rašymas yra ne vieninteliai A. Augustaičio talentai, kadaise jis yra buvęs ir „dūdorius”, kartu su Z. Kazlausku grojęs tuometiniame „Dūdų orkestre”.

Prisiminimus apie autoriaus gyvenimą, jo tėvo Juozo Augustaičio kūrybinį kelią žiūrovams skaitė Danutė Batisienė, Rita Mockeliūnienė, Violeta Simonavičienė bei renginio vedėja, bibliotekininkė Lina Ėringienė. Apdovanotas savo artimų bičiulių dėmesiu ir gražiomis gėlių puokštėmis, knygos ir tapybos parodos autorius, nestokojantis nei optimizmo, nei geros nuotaikos, sako, kad tai tikriausiai dar ne paskutinis kūrybinis pliūpsnis, kad jis savo artimuosius greitu laiku žada vėl nustebinti naujais darbais.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.