Eglės Plančiūnienės vadovaujamas Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras ne pirmus metus organizuoja temines ekskursijas pasaulinei turizmo dienai paminėti. Šįkart dėmesys nukreiptas į Šakius. Trečiadienio vidurdienį centrinėje miesto aikštėje, prie kariliono, būriavosi moksleiviai, pavieniai garbaus amžiaus šakiečiai. „Džiaugiuosi matydama tokį būrį šakiečių, atvykusių iš arčiau pažinti Šakius“, – susirinkusiuosius pasveikino ekskursijos vadovė E. Plančiūnienė. Istorinėje miesto aikštėje ekskursijos dalyvius vadovė supažindino su zanavykiškos kalbos unikalumu, miesto vardo kilme, čia gyvenusiais šakiečiais. „Šiandien ant namų iškeltos vėliavos, perjuostos juodu kaspinu, liudija, kad minima Lietuvos žydų genocido diena. Iki Antrojo pasaulinio karo žydai sudarė iki 80 proc. Šakių miesto gyventojų (mieste gyveno apie penkis tūkst. gyventojų). Žydai buvo verslininkai, kepėjai, siuvėjai... “ – pasakojo gidė.

 

Apsilankius prie tautininko dr. Vinco Kudirkos memorialinio paminklo kalbos netrūko apie jo nuopelnus Tėvynei. Neliko nepastebėtas ir greta paminklo tyvuliuojantis miesto tvenkinys. „Tvenkinys iškastas po Antrojo pasaulinio karo, kai sugriauti Šakiai buvo iš naujo atstatomi. Įsivaizduokite, iki karo čia buvo planuota supilti pylimą ir nutiesti geležinkelį. Karas sujaukė visus planus...“ – pasakojo ekskursijos vadovė.

Lankytinas objektas – Šakių šv. Jono krikštytojo bažnyčia. „Šakių katalikai ilgai meldėsi mažoje medinėje bažnyčioje. Šakiuose bažnyčia buvo pastatyta 1940 m. Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis suprojektavo sumoderninto romaniškojo stiliaus bažnyčią su aukštu bokštu.1944 m. besitraukdama Vokietijos kariuomenė susprogdino bažnyčios bokštą, buvo apgadintas pastatas. Pokaryje bažnyčia atstatyta, bet jau su tris kartus žemesniu bokštu“, – įdomius akcentus dėstė E. Plančiūnienė.

Stabtelėjus prie rūmų E. Plančiūnienė visų dėmesį nukreipė į pastatą puošiantį miesto herbą, kurį 1998 m. patvirtino LR Prezidentas Valdas Adamkus. „Istorinio herbo Šakiai neturėjo. Žalia, balta ir raudona spalvos – Mažosios Lietuvos spalvinė gama, rodanti, kad šakiečiai kilę iš Rytų Prūsijos, du sukryžiuoti linų pėdai rodo krašto linininkystės tradicijas, o šešios iš šonų išlindusios iltys – galimą miesto pavadinimo kilmę („šakos, šakės“)“, – pasakojo ekskursijos vadovė.  

Istoriniais pasakojimais apipinta ekskursija baigiasi garsiojo choreografo Juozo Lingio vardu pavadintame parke. „Kadaise šiame parke stovėjo gimnazijos pastatas. Jis turėjo gražiausius sodus mieste. Parkas buvo grožio oazė su išpuoselėtais gėlynais“, – kalbėjo gidė.

 

Pirmoji ekskursija po Šakius praskriejo akimirksniu. Pasak E. Plančiūnienės, ekskursijos mieste gali trukti dvi ir daugiau valandų. Daug papasakoti ir parodyti būtų galima  žydų ar evangelikų istoriniu rakursu.

Šakiuose apsilankantys užsieniečiai turistai pageidauja pamatyti senamiestį. „Dažnai klausia, kur yra senamiestis. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą Šakiai buvo visiškai sugriauti. Tai mes senamiesčio neturime...“ – sakė E. Plančiūnienė.

Neatmetama galimybė, jog pažintinės ekskursijos Šakiuose vyks ir kitais metais.