Ir Šakiuose yra ką pamatyti...

ekskursija sakiaiPaminint pasaulinę turizmo dieną Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras tris dienas iš eilės šakiečius ir miesto svečius kvietė į valandos trukmės ekskursiją po Zanavykijos sostinę – Šakius. Ekskursijos dalyviams pristatyti penki pagrindiniai miesto objektai.
 
Nuotr. Toje vietoje, kur Šakiuose gyveno Vincas Kudirka, dabar stovi skulptoriaus Stasio Žirgulio paminklas tautininkui.
 
Ekskursijos pradžia – aikštėje
 
Eglės Plančiūnienės vadovaujamas Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras ne pirmus metus organizuoja temines ekskursijas pasaulinei turizmo dienai paminėti. Šįkart dėmesys nukreiptas į Šakius. Trečiadienio vidurdienį centrinėje miesto aikštėje, prie kariliono, būriavosi moksleiviai, pavieniai garbaus amžiaus šakiečiai. „Džiaugiuosi matydama tokį būrį šakiečių, atvykusių iš arčiau pažinti Šakius“, – susirinkusiuosius pasveikino ekskursijos vadovė E. Plančiūnienė. Istorinėje miesto aikštėje ekskursijos dalyvius vadovė supažindino su zanavykiškos kalbos unikalumu, miesto vardo kilme, čia gyvenusiais šakiečiais. „Šiandien ant namų iškeltos vėliavos, perjuostos juodu kaspinu, liudija, kad minima Lietuvos žydų genocido diena. Iki Antrojo pasaulinio karo žydai sudarė iki 80 proc. Šakių miesto gyventojų (mieste gyveno apie penkis tūkst. gyventojų). Žydai buvo verslininkai, kepėjai, siuvėjai... “ – pasakojo gidė.
 
Aplankyti ir kiti objektai

Apsilankius prie tautininko dr. Vinco Kudirkos memorialinio paminklo kalbos netrūko apie jo nuopelnus Tėvynei. Neliko nepastebėtas ir greta paminklo tyvuliuojantis miesto tvenkinys. „Tvenkinys iškastas po Antrojo pasaulinio karo, kai sugriauti Šakiai buvo iš naujo atstatomi. Įsivaizduokite, iki karo čia buvo planuota supilti pylimą ir nutiesti geležinkelį. Karas sujaukė visus planus...“ – pasakojo ekskursijos vadovė.

Lankytinas objektas – Šakių šv. Jono krikštytojo bažnyčia. „Šakių katalikai ilgai meldėsi mažoje medinėje bažnyčioje. Šakiuose bažnyčia buvo pastatyta 1940 m. Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis suprojektavo sumoderninto romaniškojo stiliaus bažnyčią su aukštu bokštu.1944 m. besitraukdama Vokietijos kariuomenė susprogdino bažnyčios bokštą, buvo apgadintas pastatas. Pokaryje bažnyčia atstatyta, bet jau su tris kartus žemesniu bokštu“, – įdomius akcentus dėstė E. Plančiūnienė.

Stabtelėjus prie rūmų E. Plančiūnienė visų dėmesį nukreipė į pastatą puošiantį miesto herbą, kurį 1998 m. patvirtino LR Prezidentas Valdas Adamkus. „Istorinio herbo Šakiai neturėjo. Žalia, balta ir raudona spalvos – Mažosios Lietuvos spalvinė gama, rodanti, kad šakiečiai kilę iš Rytų Prūsijos, du sukryžiuoti linų pėdai rodo krašto linininkystės tradicijas, o šešios iš šonų išlindusios iltys – galimą miesto pavadinimo kilmę („šakos, šakės“)“, – pasakojo ekskursijos vadovė.  

Istoriniais pasakojimais apipinta ekskursija baigiasi garsiojo choreografo Juozo Lingio vardu pavadintame parke. „Kadaise šiame parke stovėjo gimnazijos pastatas. Jis turėjo gražiausius sodus mieste. Parkas buvo grožio oazė su išpuoselėtais gėlynais“, – kalbėjo gidė.
 
Galimos ilgesnės ekskursijos

Pirmoji ekskursija po Šakius praskriejo akimirksniu. Pasak E. Plančiūnienės, ekskursijos mieste gali trukti dvi ir daugiau valandų. Daug papasakoti ir parodyti būtų galima  žydų ar evangelikų istoriniu rakursu.

Šakiuose apsilankantys užsieniečiai turistai pageidauja pamatyti senamiestį. „Dažnai klausia, kur yra senamiestis. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą Šakiai buvo visiškai sugriauti. Tai mes senamiesčio neturime...“ – sakė E. Plančiūnienė.

Neatmetama galimybė, jog pažintinės ekskursijos Šakiuose vyks ir kitais metais.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3