Sugebėjimą kurti parodos autorius sako paveldėjęs iš savo močiutės, kuri nuostabiai siuvinėjo. Tautodailininko šeimoje tiek seneliai, tiek tėvai nuo seno neprofesionaliai užsiėmė liaudies amatais – medžio drožyba, mezgimu, kilimų audimu ir t. t. Šioje šeimoje talentas perduodamas iš kartos į kartą – tautodailininko sūnus taip pat domisi medžio drožyba.

Z. Sederevičiaus darbai puošia ne tik Šakių rajoną, gimtuosius Plokščius, kuriuose yra daugiau nei dešimt autoriaus darbų, tačiau taip pat gausybė jų puikuojasi kituose Lietuvos miestuose: Palangoje, Vilkaviškyje, Ignalinoje. Nemaža Sederevičiaus darbų dalis yra iškeliavusi į užsienį: Goldapo miestą (Lenkija), Daniją, Vokietiją. Vokietijoje tautodailininkas darbavosi net dvejus metus.

 

Z. Sederevičius teigia, kad per metus sukuria apie 5 didelius medžio darbus, tačiau tikslaus skaičiaus, kiek yra pagaminęs, nežino. Skaičiuoja, kad jo kūrybinis kelias prasidėjo nuo 1983m., tad per 32-ejus metus yra sukūręs per 200 didelių medžio darbų. O jie tikrai dideli. Vienas didžiausių siekia 9 metrus aukščio. Parodoje daug medžio skulptūrų nuotraukų, kadangi, savaime suprantama, transportuoti jų nėra galimybės.

Nors medžio drožyba gana senas amatas, tačiau autoriaus darbuose yra nemažai modernių detalių, simbolikos, abstrakcijų. Jam labiausiai patinka kurti vienetinius kūrinius, atskleidžiančius kūrybinį potencialą. Mėgiamiausia žaliava medžio drožybai – ąžuolas. Ja dažniausiai aprūpina vietos girininkija, kuriai meistras atsilygina savo kūriniais.

Parodos autorių Zigmą Sederevičių sveikino ir jo darbais džiaugėsi parodos iniciatorius, „Varpo“ mokyklos direktorius Vitas Daniliauskas. Z. Sederevičiaus darbais muziejaus lankytojai galės grožėtis iki gruodžio 4 d.

„Draugo“ inf.