Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena rajone minėta įvairiai. Vieni Kovo 11-osios proga pristatė parodas, kiti kvietė į koncertus, dar kiti mynė pedalus ar rengė įvairias akcijas. Kiekvienas individuliai rinkosi, kaip paminėti mūsų šalies Nepriklausomybės atkūrimą.

Vienas iš tokių renginių – Šakių miesto skvere kovo 11-ąją atidaryta fotomenininko Zino Kazėno fotografijų paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1988–1990“. Dvidešimt aštuoniose fotografijose fotomenininkas įamžino skaudžius įvykius ir žmones, kurie kovojo už Lietuvos laisvę. Parodos autorius fotografijose užfiksavo akimirkas iš daugiau nei 200 Sąjūdžio laikotarpio piketų, mitingų, akcijų. Ši paroda – tai yra priminimas, jog laisvė yra ne duotybė, o vertybė!
Fotomenininkas parodos atidaryme jaunesnių žmonių teiravosi, ar jo fotografijos perteikia tuometinius įvykius, ar jiems šios fotografijos padeda įsivaizduoti, ką tada jautė žmonės, kokiomis nuotaikomis gyveno. Z. Kazėnas atviravo, kad jam tai ir yra smalsiausia, mat vienas iš tikslų – perteikti žmonėms jausmą.

„Vyresni žmonės šiuos įvykius prisimena, patys juose dalyvavo. O jaunesnieji, kiek teko susidurti, dažnai sunkiai suvokia, kas vyko nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metu“, – kalbėjo fotomenininkas.

Parodos lankytojams taip pat buvo smalsu, ar Z. Kazėnas nejautė baimės darydamas fotografijas, dar 1988 m. –  sovietinėje Lietuvoje jo galėjo tykoti pavojai. Į tokius klausimus parodos autorius atsakė: „Fotografui pavojų iškilti gali bet kada.“

 Z. Kazėnas nuo 1972m. yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. 1988–1990m. laikotarpio spauda kvietė ir vienijo sovietų okupuotą šalį taikiai pasipriešinti rėžimui ir atkurti nepriklausomybę. Įvairūs mitingai ir susirinkimai vyko visoje Lietuvoje. Laisvės dvasia, kuria alsavo tuometinė Lietuva, yra užfiksuota išskirtinėse žurnalisto Z. Kazėno fotografijose.

Renginių gausa

Štai Šakių „Varpo“ mokyklos mokiniai visą praėjusią savaitę dalyvavo renginiuose Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Tai ir raštingiausio mokinio konkursas, ir mokinių dailyraščio konkursas. Varpiečiai taip pat dalyvavo „Lituanica“ atskrenda“ varžybose, kuriose vaikai skraidino popierinius lėktuvėlius. Trispalvių širdelių akcijos „Miestui. Lietuvai. Laisvei“ metu „Varpo“ mokyklos mokiniai ir mokytojai surengė eiseną prie V. Kudirkos paminklo, kurį „apjuosė“ širdelės formos Lietuvos trispalvėmis vėliavėlėmis. Beje, kaip ir kasmet, šią dieną Šakių meno saviveiklos kolektyvai pasirodė metų renginyje „Mes – jums“, kuris vyko „Jaunystėje“. O sporto ir laisvalaikio klubas „Vėjas“ pasiūlė šventinę dieną praleisti aktyviau – surengė pirmąjį šio sezono žygį dviračiais. Žygio organizatorė Justė Naujokaitytė pasakojo, jog dviračių entuziastai įveikė apie 40km atstumą, numynė iki Gelgaudiškio dvaro, jį aplankę vyko atgal į Šakius. Kovo 11-ajai žygis buvo organizuojamas jau antrą kartą. J. Naujokaitytė apgailestavo, kad šiais metais jame dalyvavo mažiau žmonių – dalis dviratininkų, matyt, išsigando lietumi grasinančio oro.

Zypliuose – pokalbis apie Lietuvą

Lietuvos Nepriklausomybės dienos išvakarėse Zypliuose viešėjo ir į pokalbį apie Lietuvą kvietė žurnalistas, laidų vedėjas, rašytojas Andrius Tapinas. Tiesa, pokalbis buvo kitoks nei įprasta tokiomis progomis. Kaip sakė pats svečias, bendro sąmonės srauto būdu jis pateikė žinių apie naujausias technologijas, žiniasklaidą, ateities perspektyvas, trumpai pasidalijo nuomone apie šalies politikus. Tiesiog pasidalijo pamąstymais bei mintimis apie šiuolaikinę Lietuvą, kurioje dabar gyvename.

A.Tapinas kalbėjo, kad gyvename skaitmeninės revoliucijos ir naujausių technologijų amžiuje. Tempas milžiniškas ir per artimiausius 20 m., jo nuomone, jis bus dar didesnis. Prieš dvidešimtmetį neturėjome nei elektroninių knygų, nei išmaniųjų telefonų, interneto ir pan. Dabar savo kasdienybės dažnas be šių priemonių tiesiog neįsivaizduoja. Ar to reikia bijoti? A. Tapinas mano, jog ne. Jis kalbėjo, kad atsiradus radijui žmonės buvo prikišę prie jo ausis, atsiradus televizoriui visi sėdėjo prie jo. Tai normalu. Gyvename tikrame Apšvietos amžiuje, kai viskas pasiekiama ranka. Kitas klausimas, kurį kėlė svečias, ar įvertiname tą laisvę ir mokame ja naudotis?

Socialiniai tinklai – vietoj žiniasklaidos

Pasak A. Tapino, internetas – didelis išlaisvinimo įrankis, leidžiantis ne tik bendrauti, bet ir tobulėti. Įvairūs socialiniai tinklai šiandien atstoja ir žiniasklaidą, kuri, žurnalisto nuomone, taip pat dažnai naudojama kaip įrankis. Ypač prieš rinkimus. Ar anksčiau būtume pagalvoję, kad daugelis turės tokią galimybę taip laisvai ir plačiai pasisakyti? Visgi jis ragino nepamiršti, kas esame ir ką sakome. Internete paskleista mintis nesugrąžinama ir dažnas net nesusimąsto, kad tiesiog aukoja savo privatumą. Ar to reikia – kiekvieno apsisprendimo reikalas. Tačiau elementariausių klaidų daro ir mūsų valdžios atstovai. A. Tapinas vardijo ir rodė, kokius įrašus savo paskyrose  rašo politikai. Rašo neapgalvotai, paskui ištrina, kažkas primena tuos ištrintus „postus“, tada valdžios atstovai bando ar net nebando teisintis ir pan. Į A. Tapino akiratį pakliuvo ir buvo kritiškai aptarti Birutės Vėsaitės, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės vieši profiliai socialiniame tinkle „Facebook“.

Kas laukia ateityje?

Tad kas mūsų laukia ateityje? A. Tapinas sako, jog ateities, vadinamoji Z karta bus, kaip jau ir yra, nuolat alkana informacijos. Tai karta, nemėgstanti taisyklių ir apribojimų, mažiausiomis sąnaudomis norinti gauti maksimumą visose srityse. Be to, kaip teigė A. Tapinas, daugelis bus nutukę, per gyvenimą pakeis apie 17 darbų ir 15 būstų.

„Ateitis, 2020–2025m. už durų“, – sako A. Tapinas. Pasak jo, mūsų tuo laikmečiu laukia protingos mašinos be vairuotojų, minčių bangomis valdomi kompiuteriai, paviršiai taps kompiuterizuoti, įsigalės dalijimosi ekonomika, tobulės 3D spausdintuvai, bus naudojamos nanotechnologijos kūne, neišvengiama robotika ir pan. Lukšių seniūnas Vidas Cikana teiravosi svečio, kaip įsigalint progresui bus su jausmais. A.Tapinas mano: kaip elektroninės knygos nepakeis popierinių, taip niekur nedings ir jausmai.

Kalbėdamas apie politinę sistemą jis tiki jaunos kartos perspektyva ir apgailestauja, kad į politiką einantis jaunimas priverstas žaisti pagal partines taisykles. Paklaustas, kokiems politikams simpatizuoja pats, A. Tapinas itin kritiškai įvertino tuos politikus, kurie „bėgioja iš partijos į partiją“, o kaip pagarbos verti buvo paminėti Vytautas Landsbergis, Valdas Adamkus, Stasys Lozoraitis, Česlovas Juršėnas, Ramūnas Karbauskis.

„Man nė viena partija nesiūlė eiti į politiką. Kam reikalingas tas, kuris daro problemas lygioj vietoj“, – šmaikštavo žurnalistas, kalbėdamas apie save.