Slavikų parapijos žmonės džiaugiasi – pačių parapijiečių suaukotomis aukomis, rėmėjų ir rajono savivaldybės lėšomis suremontuota bažnyčia šiandien išdidžiai stovi ant šio krašto žemės. „Bus išsaugota ateinančioms kartoms“, – sako visiems už aukas dėkojantis parapijos klebonas Donatas Rolskis, kurio planuose tęsti bažnyčios vidaus remonto darbus.

Kad bažnyčios būklė priklauso nuo klebono sugebėjimo šeimininkiškai tvarkytis, tuo įsitikino parapijiečiai ir atvažiuojantys pasimelsti į Slavikų Šv. Onos bažnyčią. 1835 m. statyta bažnyčia prikelta antram gyvenimui. Tai didžiulis, virš metų šioje parapijoje tarnaujančio klebono D. Rolskio indėlis. Klebonas nemanąs, kad čia jo nuopelnas, – viskas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė.

Slavikų parapija didelė, driekiasi per keturias seniūnijas, yra apie 1200 parapijiečių. Klebonas pasakojo, kad praeitų metų liepos 13 d. aukojo Mišias naujai paskirtoje parapijoje, o kitą dieną jau turėjo dėti parašą ant dokumentų dėl žemės nuosavybės, kuriuos buvo pradėjęs tvarkyti ankstesnis klebonas, įteisinimo.

„Pirmiausiai pastebėjau, kad pastato viduje įlūžusios lubos, o kai pakviestas vietinis meistras pradėjo jas ardyti, supratom, kad jos supuvusios nuo per kiaurą stogą tekančio vandens. Spalio mėnesį pakviečiau ekspertus padaryti bažnyčios pastato ekspertizę, jie nustatė, kad pastatas yra avarinės būklės“, – aiškino klebonas.

Anot jo, didžiausias rūpestis buvo išgelbėti medinės bažnyčios sienmedžius, o tam reikėjo sutvarkyti bažnyčios stogą.

Užsimojęs sutvarkyti seną bažnyčią, klebonas D. Rolskis pirmiausiai kreipėsi į rajono savivaldybę, kuri skyrė 10 tūkst. eurų. Tiek pat davė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija, tačiau pinigų neužteko, tuomet klebonas kreipėsi pagalbos į parapijiečius, pats ieškojo rėmėjų.

Prieš pat šv. Kalėdas bažnyčioje buvo naujai išvedžiota elektros instaliacija, sutvarkyti bažnyčioje esantys laiptai į antrą aukštą, kur stovi vargonai.

„Atlikus šiuos darbus, pajutau parapijiečių palaikymą. Atėjus į parapiją, jautėsi šioks toks žmonių šaltumas, jie tiesiog tyrė – koks čia kunigas atėjo”, – prisiminė klebonas ir pridūrė, kad per žiemą ieškojo rėmėjų, surinko reikiamus dokumentus.
Anot jo, nors bažnyčia neįtraukta į kultūros vertybių registrą, norėjosi daugiau ar mažiau išlaikyti autentišką pastato išvaizdą.

Šių metų gegužę prasidėjo didieji remonto darbai. Buvo skarda uždengtas bažnyčios stogas, dalis sienmedžių taip pat pakeisti naujais, perdažytos pastato fasado sienos. Viduje bažnyčios prieangis buvo iškaltas lentelėmis ir perdažytas.

„Kai suremontavo bažnyčios pastatą, pažiūrėjau į šalia stovinčią varpinę ir žmonių vadinamą špitolę, šie pastatai atrodė kaip negražus prielipas. Todėl sakau – padarykim ir tiems pastatams naują sąmatą ir suremontuokim. Varpinei taip pat buvo pakeistas stogas, nudažytas fasadas. Špitolė dabar beveik nenaudojama, todėl daugiau atlikti šio statinio konservavimo darbai, kad pastatas nesunyktų. Špitole šį pastatą žmonės vadina nuo seniai, o Registrų centre jis įregistruotas kaip ūkinis pastatas“, – pasakojo klebonas.

Jis teigė, kad bažnyčios pastatui jau buvo surinkęs reikiamus 40 tūkst. eurų, o dėl kitų pastatų suremontavimo bendražmogišku sutarimu, kad atsiskaitys vėliau, sutarė su, anot jo, puikiai darbus atlikusia UAB „Hidrokesta”.

Nors jau daug padaryta, klebonas sako, kad darbų dar nebaigė. Ateityje jis planuoja lentelėmis iškalti ir perdažyti visą bažnyčios vidų.

„Reikia įrengti pandusą, lauke prie durų nėra turėklų, o ir cementiniai laiptai, vedantys į bažnyčią, estetinio vaizdo neturi ir saugumo nesuteikia“, – planais dalijosi klebonas ir pridūrė, kad jei pavyks per žiemą surasti rėmėjų, tai su jų ir Dievo pagalba planus įgyvendins.

Klebonas viliasi ateityje bažnyčią ir apšildyti.

„Be žmonių aukų, rajono savivaldybės ir kitų rėmėjų mes neturėtumėte to, ką turime dabar. Dėkoju visiems, kas prisidėjo pinigais ar kitomis aukomis: Slavikų krašto ūkininkams, įmonei „Dojus Agro“, UAB „Uriga“, kredito unijai „Zanavykų bankelis“, UAB „Undraitis ir Ko“, įvairiems paramos fondams bei Slavikų seniūnijai“, – dėkojo klebonas ne tik už aukas, bet ir už suaukotas rudens gėrybes.

Klebonas D. Rolskis džiaugiasi, kad šiandien jis jaučia parapijiečių šilumą. Anot jo, žmonės čia mažiau dejuoja, patenkinti, kad remontuojama bažnyčia.

Netrukus prasidės prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis – Adventas. Klebonas D. Rolskis savo parapijiečiams ir visiems rajono žmonėms linki: „Geriausiai tai gyvent, kaip gyvenęs. Svarbiausias elementas – pažiūrėt, ar aš gyvenu sąžiningai, ir laukti Jėzaus Kristaus užgimimo!”