Spalio pabaigoje savivaldybės posėdžių salėje vyko Kultūros ir turizmo skyriaus darbuotojų, seniūnų bei juridinį statusą turinčių rajono kultūros centrų direktorių pasitarimas dėl kultūros įstaigų tinklo pertvarkos.

Nuveikti darbai

Praėjusiais metais rajono savivaldybės mero Juozo Bertašiaus potvarkiu buvo sudaryta komisija, kuri parengė kultūros įstaigų tinklo pertvarkos planą. Per 2015 m. ir šiuos metus, kaip pasakojo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, nuveikta išties daug. Pavyzdžiui, uždarytos Veršių bei Keturnaujienos laisvalaikio salės, o darbuotojai dirbti perkelti į gretimais esantį Sintautų kultūros centrą.

Tiesa, šios laisvalaikio salės buvo uždarytos su sąlyga, kad Sintautų kultūros centras kultūros atžvilgiu aptarnaus Veršių ir Keturnaujienos kaimų gyventojus, bus aptarta bei suderinta su jais, kokių renginių jiems reikia. Patašinės laisvalaikio salės darbuotojai šiuo metu baigia įsikurti naujuose namuose, kuriais tapo Griškabūdžio kultūros centras. Beje, pagal paruoštą planą, jei niekas nepasikeis, iki gruodžio 1 d. Griškabūdžio kultūros centrui turi būti suteiktas juridinis statusas, o Voveriuose dirbusi kultūrinių renginių organizatorė perkelta dirbti į Kidulius.

Ateinančių metų planai

Pastarajame posėdyje buvo tartasi dėl 2017–2018 m. įstaigų tinklo plano veiklos. Šiuo laikotarpiu norima juridiškai įteisinti visų seniūnijų darinius (laisvalaikio sales, padalinius) juos prijungiant prie juridinių centrų. Susirinkusiems buvo pateikti duomenys, kaip tolimesnė pertvarka galėtų atrodyti.

Pavyzdžiui, šiuo metu prie Kudirkos Naumiesčio kultūros centro jau prijungta Panovių laisvalaikio salė, o įgyvendinant planą prie šio kultūros centro būtų prijungti ir Žvirgždaičiai. Prie Gelgaudiškio kultūros centro siūloma prijungti Sudargo ir Kidulių kultūros darbuotojus. Šakių kultūros centrui šiuo metu jau priklauso Girėnų ir Briedžių laisvalaikio salės, taip pat siūloma prie šio juridinio centro prijungti Slavikų darbuotoją, atsakingą už kultūrinius renginius bei jų organizavimą. Lukšiams siūloma perduoti rūpinimąsi Kriūkų ir Lekėčių bendruomenių kultūriniu užimtumu.

„Nenorime daryti reformos tik dėl to, kad reikia padaryti. Ji turėtų būti efektyvesnė veiklai, ekonomikai ir bendram kultūriniam procesui. Todėl svarbu, kad visi išsakytų savo nuomonę“, – kalbėjo A. Kasparevičienė.

Savaime suprantama, kiekviena pertvarka ar reforma turi savų pliusų, tačiau turi ir minusų. Ši pertvarka būtų naudinga, nes laisvalaikio salių darbuotojai priklausytų (kai kurie jau priklauso) didesniam kūrybiniam kolektyvui, dirbtų komandoje. Taip pat turės ar jau turi didesnes pajėgas organizuoti veiklą savo teritorijoje. Vienas iš svarbesnių argumentų, kodėl laisvalaikio salių darbuotojus reikia prijungti prie juridinių centrų – jie turės galimybę teikti paraiškas veiklos finansavimui į įvairius fondus, nes priklausys juridiniam centrui. Kaip jau minėta, minusų taip pat yra. Svarbiausias klausimas – kultūros centrų ūkinis aptarnavimas. Juridiniai centrai neturi transporto, ūkinio personalo, kad galėtų operatyviai spręsti padalinių ūkines problemas, todėl siūloma pastatus ir jų priežiūrą palikti seniūnijoms.

Vieninteliai tokie?

Vedėja pasidomėjo, kokia kultūros centrų situacija Kėdainiuose, Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje bei Jurbarke. Kai kuriuose miestuose likę po kelis juridinius centrus ar net vieną, o visi kiti kultūros židiniai įregistruoti kaip padaliniai. Vedėjos teigimu, „taip, kaip yra pas mus rajone, praktiškai nebėra niekur kitur Lietuvoje“. Centrai, padaliniai tapę juridiniais vienetais.

Šakių rajone yra penki juridinį statusą turintys kultūros centrai – Kudirkos Naumiesčio, Gelgaudiškio, Šakių, Lukšių ir Sintautų. Šakių kultūros centrui yra suteikta I kategorija, visiems kitiems – II. Kaip kalbėjo rajono savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis, antrą kategoriją turintys centrai veiklą vysto labai įvairiai, prisitaiko prie teritorinio savitumo.

Privalu pabrėžti: kas prie ko bus prijungta, jei apskritai bus prijungta, dar neaišku. Ir pasitarimo metu buvo gan plačiai diskutuojama, tariamasi, kaip kam būtų geriau, patogiau. Pavyzdžiui, Kidulių seniūnas Mindaugas Mykolaitis teigė, jog jei prijungimas būtų, tai jis labiau norėtų, jog Kiduliai taptų ne Gelgaudiškio, bet Šakių padaliniu.

Pagal juridinių kultūros centrų skaičių, lyginant su kitomis savivaldybėmis, Šakių rajono savivaldybė yra viena iš lyderiaujančių. Besibaigiant posėdžiui E. Pilypaitis kalbėjo, kad jeigu situacija atliekant reformą kultūros židinių atžvilgiu būtų pabloginta, tuomet jis šiems pokyčiams apskritai nepritartų.