
Nuotr. Paminkle sugulė ant lauko riedulių surašyti 26 kaimų pavadinimai.
Sudargo bendruomenė savo krašto kaimų atminimą įamžino akmenyse, gražiai suguldytuose paminkle. Kiekvienas iš jų skelbia kaimo pavadinimą, šeimų ir gyventojų skaičių.
Idėjos autorius, kraštotyrininkas Juozas Gylys ne vienerius metus rinko, tikrino žinias apie Sudargo krašto kaimus, juose gyvenusius ir gyvenančius žmones. Jo ir kitų sudargiečių noras visas tas žinias paversti kalbančiais akmenimis tapo realybe. Pagal sudargietės Jurgitos Žilaitytės-Vitkuvienės projektą paminklas buvo pradėtas ir pagrindiniai darbai padaryti jau praeitais metais. Kartus su seniūne Rita Grigaitiene piliakalnių prieigose – sakralioje visam Sudargui aplinkoje – buvo parinkta tinkama vieta paminklo statybai. Iš rėmėjų gavus techninę ir medžiaginę paramą, iškilo paminklo pamatai, o paskui akmenėlis po akmenėlio – ir visas monumentas. O prakalbino ir sumūrijo tuos akmenis meistras Algis Vaičiūnas. Paminklui trūko tik jo baigiamojo akcento – virš visų Sudargo krašto kaimų pavadinimų ir jų šeimų bei gyventojų skaičiaus įamžinimo stilizuoto kryžiaus, kurį šiais metais nukaldino slavikietis Česlovas Puidokas.
Spalio 16 d. Sudargo krašto visuomenė ir jos svečiai rinkosi į Sudargo Šv. Jono krikštytojo bažnyčią ne tik švęsti Rožančiaus atlaidus, bet ir į paminklo ,,Sudargo kaimams atminti“ pašventinimo iškilmes. Šv. Mišias aukojo čia prieš keliolika metų klebonavęs kunigas Jonas Povilaitis, dabar Vilkaviškio vyskupijos Lazdijų rajono Kučiūnų parapijos klebonas. Mišiose jam asistavo dabartinis Kidulių ir Sudargo klebonas Zenonas Stepanauskas. Po mišių abu šie kunigai kartu pašventino ir paminklą. Kunigo Jono Povilaičio ryšys su Sudargu gana glaudus. Sudarge jis dirbo trejus metus. Tuo laiku šiame krašte jį domino ne tik bažnytinė tarnystė, bet ir visuomeninis gyvenimas, todėl jo ir jį remiančių parapijiečių dėka buvo įkurtas Sudargo bendruomenės centras, kuriam jis vienerius metus vadovavo ir per tą laiką stengėsi visuomenę sutelkti gražiems darbams.
Gražiu šventės akcentu tapo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solisto Mindaugo Gylio, turinčio gilias šeimos šaknis Sudarge, koncertas. Vėliau Sudargo krašto bendruomenės šventė tęsėsi prie arbatos puodelio.
„Draugo“ inf.