Minint 50-ties metų sukaktį, kai Suodžių kaimo gyventojai Anelei Matijošaitienei apsireiškė Jėzus ir Marija, Keturnaujienos Dievo Gailestingumo koplyčioje aukotos šv.Mišios sutraukė minias tikinčiųjų. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Lapkričio 14 d. į keli kilometrai nuo Keturnaujienos stovinčią Dievo Gailestingumo koplyčią plūdo maldininkai. Prieš 50 metų šioje vietoje Suodžių kaimo gyventojai Anelei Matijošaitienei apsireiškė Jėzus Kristus ir Marija. Praėjusį ketvirtadienį koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, tikintieji degė žvakutes ant regėtojos kapo, dvasinės šilumos ieškojo namuose, kur ji gyveno.
Vidury pakilimo tako
„Aš atėjau, kaip tau buvo pranešta“, – tokius žodžius 1969 m. lapkričio 14 d. išgirdo Suodžių kaimo gyventoja A. Matijošaitienė ir jai pasirodė Jėzus Kristus, o po 10 dienų apsireiškė ir jo motina Marija.
Apie apsireiškimą sužinoję žmonės iš visos Lietuvos ėmė važiuoti prie A. Matijošaitienės sodybos – meldėsi, degino žvakutes, nors juos nuolatos vaikė saugumas. Pasakojama, kad būta ir išgijimų, žmonės, išgiję nuo įvairių ligų, pasižymėdavo knygoje, kada ir nuo kokios ligos išgijo. Sovietų valdžia negalėjo su tuo taikstytis ir A. Matijošaitienę iškėlė į Ketunaujienos gyvenvietę, ji priverstinai buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje. Jos trobą nugriovė ir įrengė aerodromą, kuris išlikęs iki šiol.
Nepriklausomybės laikais, teisėtiems savininkams grąžinus žemes, A. Matijošaitienei toje vietoje už užsienio lietuvių suaukotas lėšas buvo pastatytas namelis. Moters iniciatyva už tikinčiųjų suaukotas lėšas netrukus išdygo Dievo Gailestingumo (Suodžių) koplyčia, ją nuspręsta statyti būtent toje vietoje, kur jai apsireiškė Jėzus ir Marija, – vidury lėktuvų pakilimo tako. Koplyčia 2002 m.buvo pašventinta ir veikia iki šiol. Įvairių katalikiškų švenčių metu, o ypač lapkričio 14 d., į Kudirkos Naumiesčio parapijos Suodžių kaimo koplyčią suvažiuoja maldininkai iš įvairių Lietuvos vietovių bei užsienio. Savaitgaliais koplyčioje laikomos šv. Mišios.
Pati regėtoja amžinojo poilsio atgulė prie savo namų 2012 m. balandžio 25 d., ją palydėjo apie tūkstantis tikinčiųjų ir apie dvi dešimtys kunigų. Savo regėjimus ir apsireiškimus A. Matijošaitienė aprašė knygoje. Apie žymiąją regėtoją 1998m. sukurtas filmas „Apie apreiškimus“ (rež. Vytautas V. Landsbergis), kuriame Keturnaujiena palyginama su kitomis apsireiškimų vietomis – Lurdu, Fatima ir kt.
Išvažiuoji kitoks
Nors Aneliukės regėjimai visais laikais buvo vertinami dviprasmiškai – vieni jos regėjimais tikėjo, kiti ne, tačiau į šią šventą vietą, kur stovi Suodžių koplyčia, tikintieji plūsta, ypač kai minimos apsireiškimų metinės – lapkričio 14-ąją. Ir šįmet net ir darganoto oro nepabūgo šimtai tikinčiųjų: nuo pat ryto suko autobusai, automobiliai, rinkosi žmonės. Aplankę Aneliukės kapą, žmonės ant jo degė žvakeles. Name, kur gyveno regėtoja, tvyrojo nepaprasta ramybė. Kambarių sienos nukabintos žmonių suneštais šventųjų paveikslais, o vieno kambario kertelėje stovinčios keliasdešimt Marijos skulptūrų tarsi skleidė savo malones ir šilumą. Šimtai kryžių, rožančių liudijo neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile.Tik tylūs maldos žodžiai liejosi iš klūpančių žmonių lūpų.
Ne visi galėjo patekti į Dievo Gailestingumo koplyčios vidų, kur buvo aukojamos šv.Mišios, kiti susėdę prie koplyčios ant suolelių klausėsi Dievo žodžio, ėjo išpažinties. Užkalbinam ant suolelio sėdinčią Reginą iš Žvirgždaičių, senjorė susikaupusi, nedaugžodžiauja ir sako, kad čia atvyksta kasmet kokie septyneri metai ir jaučia šioje vietoje begalinę ramybę. Kaunietis Stanislovas prisipažino, kad su Aneliuke jam neteko bendrauti, apie apsireiškimus šioje vietoje išgirdo iš pažįstamų.
„Užeikit į koplyčią, pajusit ir jūs... Atvažiavau pasimelsti, melstis yra už daug ką, manau, kad žmonės per mažai meldžiasi. Pajunti žmogus, kad atvažiavęs į šią vietą būni vienoks, kai išvažiuoji – kitoks“, – kalbėjo Stanislovas.
Apsireiškimų metinės
Lapkričio 14-ąją į šios Lietuvoje garsios vietos 50-ties metų jubiliejų tikintieji suvažiavo maldai ir susikaupimui. Šv.Mišias įvairiomis intencijomis aukojo mūsų ir kitų Lietuvos parapijų kunigai.
Anot Šakių dekano, Kudirkos Naumiesčio parapijos klebono kan. Donato Jasulaičio, 50 metų žmogaus gyvenime daug, tačiau istorijos žvilgsniu – amžius ne per didelis, bet, vertinant panašių dvasinių reiškinių praktiką, gana rimtas. Dekanas pasidžiaugė, kad per tiek metų daug žmonių šioje vietoje rado dvasinius pagrindus, ramybę. Šiam jubiliejui išleistame leidinyje „Mūsų parapija“ spausdinami ir regėtojos Aneliukės įsimintini 1969m. lapkričio mėnesio įvykiai. Taip pat jubiliejui sukurtas specialus antspaudas.
„Prisimenu savo pirmąsias čia aukotas Mišias, tik pradėjus tarnauti Kudirkos Naumiesčio parapijoje.Viduryje to paties aerodromo pasidėjęs stalą, apsuptas minios žmonių tokiu pačiu darganotu, vėjuotu oru. Vyskupas klausia, kaip pasisekė, sakau, kad viskas gerai, o nuo daug susirinkusių žmonių, gavau ir užuovėją bei šilumos – ir fizinės, ir dvasinės. Dabar turime gražią ir erdvią koplyčią, kurią stengiamės prižiūrėti, paremontuoti. Todėl nuoširdžiai dėkoju visiems, remiantiems šią vietą savo maldomis ir savo aukomis“, – kalbėjo dekanas kan. D. Jasulaitis.
Apie apsireiškimą sužinoję žmonės iš visos Lietuvos ėmė važiuoti prie A. Matijošaitienės sodybos – meldėsi, degino žvakutes, nors juos nuolatos vaikė saugumas. Pasakojama, kad būta ir išgijimų, žmonės, išgiję nuo įvairių ligų, pasižymėdavo knygoje, kada ir nuo kokios ligos išgijo. Sovietų valdžia negalėjo su tuo taikstytis ir A. Matijošaitienę iškėlė į Ketunaujienos gyvenvietę, ji priverstinai buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje. Jos trobą nugriovė ir įrengė aerodromą, kuris išlikęs iki šiol.
Nepriklausomybės laikais, teisėtiems savininkams grąžinus žemes, A. Matijošaitienei toje vietoje už užsienio lietuvių suaukotas lėšas buvo pastatytas namelis. Moters iniciatyva už tikinčiųjų suaukotas lėšas netrukus išdygo Dievo Gailestingumo (Suodžių) koplyčia, ją nuspręsta statyti būtent toje vietoje, kur jai apsireiškė Jėzus ir Marija, – vidury lėktuvų pakilimo tako. Koplyčia 2002 m.buvo pašventinta ir veikia iki šiol. Įvairių katalikiškų švenčių metu, o ypač lapkričio 14 d., į Kudirkos Naumiesčio parapijos Suodžių kaimo koplyčią suvažiuoja maldininkai iš įvairių Lietuvos vietovių bei užsienio. Savaitgaliais koplyčioje laikomos šv. Mišios.
Pati regėtoja amžinojo poilsio atgulė prie savo namų 2012 m. balandžio 25 d., ją palydėjo apie tūkstantis tikinčiųjų ir apie dvi dešimtys kunigų. Savo regėjimus ir apsireiškimus A. Matijošaitienė aprašė knygoje. Apie žymiąją regėtoją 1998m. sukurtas filmas „Apie apreiškimus“ (rež. Vytautas V. Landsbergis), kuriame Keturnaujiena palyginama su kitomis apsireiškimų vietomis – Lurdu, Fatima ir kt.
Išvažiuoji kitoks
Nors Aneliukės regėjimai visais laikais buvo vertinami dviprasmiškai – vieni jos regėjimais tikėjo, kiti ne, tačiau į šią šventą vietą, kur stovi Suodžių koplyčia, tikintieji plūsta, ypač kai minimos apsireiškimų metinės – lapkričio 14-ąją. Ir šįmet net ir darganoto oro nepabūgo šimtai tikinčiųjų: nuo pat ryto suko autobusai, automobiliai, rinkosi žmonės. Aplankę Aneliukės kapą, žmonės ant jo degė žvakeles. Name, kur gyveno regėtoja, tvyrojo nepaprasta ramybė. Kambarių sienos nukabintos žmonių suneštais šventųjų paveikslais, o vieno kambario kertelėje stovinčios keliasdešimt Marijos skulptūrų tarsi skleidė savo malones ir šilumą. Šimtai kryžių, rožančių liudijo neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile.Tik tylūs maldos žodžiai liejosi iš klūpančių žmonių lūpų.
Ne visi galėjo patekti į Dievo Gailestingumo koplyčios vidų, kur buvo aukojamos šv.Mišios, kiti susėdę prie koplyčios ant suolelių klausėsi Dievo žodžio, ėjo išpažinties. Užkalbinam ant suolelio sėdinčią Reginą iš Žvirgždaičių, senjorė susikaupusi, nedaugžodžiauja ir sako, kad čia atvyksta kasmet kokie septyneri metai ir jaučia šioje vietoje begalinę ramybę. Kaunietis Stanislovas prisipažino, kad su Aneliuke jam neteko bendrauti, apie apsireiškimus šioje vietoje išgirdo iš pažįstamų.
„Užeikit į koplyčią, pajusit ir jūs... Atvažiavau pasimelsti, melstis yra už daug ką, manau, kad žmonės per mažai meldžiasi. Pajunti žmogus, kad atvažiavęs į šią vietą būni vienoks, kai išvažiuoji – kitoks“, – kalbėjo Stanislovas.
Apsireiškimų metinės
Lapkričio 14-ąją į šios Lietuvoje garsios vietos 50-ties metų jubiliejų tikintieji suvažiavo maldai ir susikaupimui. Šv.Mišias įvairiomis intencijomis aukojo mūsų ir kitų Lietuvos parapijų kunigai.
Anot Šakių dekano, Kudirkos Naumiesčio parapijos klebono kan. Donato Jasulaičio, 50 metų žmogaus gyvenime daug, tačiau istorijos žvilgsniu – amžius ne per didelis, bet, vertinant panašių dvasinių reiškinių praktiką, gana rimtas. Dekanas pasidžiaugė, kad per tiek metų daug žmonių šioje vietoje rado dvasinius pagrindus, ramybę. Šiam jubiliejui išleistame leidinyje „Mūsų parapija“ spausdinami ir regėtojos Aneliukės įsimintini 1969m. lapkričio mėnesio įvykiai. Taip pat jubiliejui sukurtas specialus antspaudas.
„Prisimenu savo pirmąsias čia aukotas Mišias, tik pradėjus tarnauti Kudirkos Naumiesčio parapijoje.Viduryje to paties aerodromo pasidėjęs stalą, apsuptas minios žmonių tokiu pačiu darganotu, vėjuotu oru. Vyskupas klausia, kaip pasisekė, sakau, kad viskas gerai, o nuo daug susirinkusių žmonių, gavau ir užuovėją bei šilumos – ir fizinės, ir dvasinės. Dabar turime gražią ir erdvią koplyčią, kurią stengiamės prižiūrėti, paremontuoti. Todėl nuoširdžiai dėkoju visiems, remiantiems šią vietą savo maldomis ir savo aukomis“, – kalbėjo dekanas kan. D. Jasulaitis.
Rima iš Šakių:
