Kauno zanavykų bendrijos pirmininkė Regina Motienė, valdybos narė Violeta Visockienė bei buvęs Kudirkos Naumiesčio seniūnas Algimantas Baubonis susitiko su rajono vadovais, kultūros ir švietimo specialistais. Aptartos lakūnės Antaninos Liorentaitės ir jos brolio pulkininko Jono atminimo įamžinimo galimybės.

Žvirgždaičiai turi kuo didžiuotis – iš čia kilusi Liorentų šeima. A. Liorentaitė (1906–2003 m.) buvo pirmoji Lietuvos lakūnė ir parašiutininkė Baltijos šalyse. Ji pasekė brolio lakūno Jono Liorento (1901–1991) pėdomis ir liko ištikima šiam pasirinkimui visą savo ilgą gyvenimą.

 

Žvirgždaitiškiai siekia pagerbti savo kraštietę: 1998 m. birželio 13-ąją Žvirgždaičiuose vyko aviacijos šventė, skirta A. Liorentaitei, o Liorentų sodybos vietoje, prie šimtamečio ąžuolo, atidengta atminimo lenta. Lakūnė mirė eidama 97-uosius ir 2003 m. kovo 15 d. jos urna su pelenais buvo palaidota Žvirgždaičių kapinėse. Po lakūnės mirties Žvirgždaičiuose viena gatvė pavadinta jos vardu.

Lapkričio 12 d. Kauno zanavykai susitikę su savivaldybės atstovais tarėsi, kaip įamžinti A. Liorentaitės ir jos brolio Jono, įnešusių į Lietuvos aviacijos istoriją didžiulį indėlį, atminimą.

„Norime Žvirgždaičiuose šiems kraštiečiams aviatoriams sukurti tarsi atminimo skverelį, kurį aplankydami miestelio svečiai, aviacijos mėgėjai ras vietą, kur Liorentai gimė, A.Liorentaitės kapą. Kitais metais norėtume pastatyti paminklinį akmenį, žymintį aviatorių Liorentų šeimą“, – sakė R. Motienė. Anot jos, kol kas tik brėžiamos gairės, kurioje vietoje, kaip turėtų atrodyti paminklinis akmuo, prie jo projektavimo žadėjo prisidėti savivaldybės architektas, kol kas ieškoma, koks menininkas įgyvendins paminklo viziją.

„Mes galvojame, kad tai galėtų būti kažkoks sparno atitikmuo. Aišku, ieškosime rėmėjų ir tarp kraštiečių, verslininkų, bendruomenės narių“, – ateities planais dalijosi R. Motienė.

„Draugo“ inf.