Ketvirtadienį į posėdį rinkosi Kultūros ir meno taryba, daugiau nei porą valandų gvildenusi įvairius kultūrinius klausimus, tarp kurių ne tik viešojo sektoriaus objektus vertinančios komisijos išvados, bet ir svarstymai, kaip kultūrinę sritį padaryti patrauklesnę.

Susitikimą inicijavęs meras Edgaras Pilypaitis nemažai kalbėjo apie paskelbto Lietuvos Respublikos bendrojo plano „Lietuva 2030“ sprendinius, minėjo, kad plano užduotis – regionų tolygumas.

Tiesa, pripažino, kad pamatę sprendinių analizę liko lengvai šokiruoti, nes „Šakiai užžymėti kaip balta žymė“. Tad į ką reiktų orientuotis ir ką siūlo bendrojo plano rengėjai?

Meras citavo, kad rekomenduojama apjungti atskirus kultūros objektus ir jų vykdomas funkcijas, kultūros paslaugų tinklą, vystyti partnerystę su kitais sektoriais ir vietos bendruomene, siekiant tinklo kokybės, efektyvumo ir prieinamumo, didinti regionų patrauklumą per tapatybės vystymą ir vietos kultūros išteklių naudojimą, didinti kultūros prieinamumą ir pan.

„Pasirodo, mes esame regionas, kuriame reikia gerinti kultūros paslaugų efektyvumą“, – konstatavo meras ir vardijo, kad sudėjus visas dedamąsias, tarp kurių pagal sukuriamą vertę buvo vertintas tolygumas, paslaugų spektras, apsilankymai, taip pat resursai (biudžetas, darbuotojai, plotas kultūrinei veiklai, teikėjų tankis), mūsų indekso vertė yra 1.67 (ideali vertė yra vienetas).

Vadinasi, turimi resursai neišnaudojami 67 proc. Tiesa, pagal konkrečius statistinius skaičius mes atrodome gana neblogai. Štai per 2019-uosius iš viso buvo suorganizuoti 1337 renginiai, turime 51 meno mėgėjų kolektyvą, iš kurių 26 atitinka tam tikrus žanrinius reikalavimus ir turi Nacionalinio kultūros centro kategorijas, dalyvauja nacionaliniuose konkursuose, dainų šventėse. Tiesa, mokyklų kolektyvai ir jų veikla čia neatsispindi.

Visgi pastebima, kad reikia kurti produktą, kuris uždirbtų grįžtamą vertę, kad renginius būtų galima reklamuoti platesniu mastu ir stengtis į juos pritraukti daugiau ne tik vietinių, bet ir užsienio turistų, kalbėta, kad ir pačios įstaigos turėtų labiau tarpusavy bendradarbiauti, o ne tik žiūrėti iš savo varpinės ir tarpusavy konkuruoti.

„Nėra sinergijos“, – apgailestavo posėdžio dalyviai.

Be to, ne tik meras pastebėjo, kad apkritai trūksta gerų idėjų, dažnas ilgus metus dirbantis vadovas išsisėmęs, o neretai ir pačiuose kolektyvuose trūksta žmonių. Tačiau Kultūros ir meno tarybos narė Nijolė Bitinienė kalbėjo, kad nesvarbu, jei kolektyvas ir ne tokio aukšto lygio, bet svarbu žmonėms jausti palaikymą, jais pasitikėti, kad neatsirastų nesaugumo jausmas.

„Nes iš šono žiūrint toks liūdnumo metas“, – teigė ji.

Pristatytos ir tarpinės komisijos, vertinančios viešojo sektoriaus išteklius, išvados. Išanalizavusi etatų struktūrą komisija konstatuoja: „Didžiąją kultūros įstaigų etatų dalį  sudaro aptarnaujantis personalas, specialistų, kurie teikia kultūros paslaugas, tik maža dalis.“ Darkart atkreiptas dėmesys, kad tiek Kudirkos Naumiesčio, tiek Sintautų kultūros centrui vadovauja laikini vadovai, todėl kaip racionalų sprendimą komisija siūlo šių centrų sujungimą. Taip pat siūloma „svarstyti galimybę dėl Zanavykų muziejaus ir Lukšių kultūros centro bendradarbiavimo galimybės, atsižvelgiant į tai, kad įstaigos veiklą vykdo Zyplių dvaro ansamblyje“. Toliau komisija rašo, kad svarstytina ir Jono Jablonskio sodybos panaudojimo muziejinių vertybių eksponavimui galimybė, tai sudarytų Zanavykų muziejui galimybę įrengti ekspoziciją ir ją aktyviau panaudoti kaip turizmo traukos centrą. Komisija mano, kad įstaigų valdymo išlaidų optimizavimas, įvesta centralizuota apskaita sudarytų galimybę naudotis turimais finansais. Atkreipiamas dėmesys, kad įstaigos turėtų labiau išsigryninti tikslus ir maksimaliai siekti rajono garsinimo per kultūrą.

„Optimizavimas nereiškia, kad, pavyzdžiui, jeigu nelieka Lukšių kultūros centro direktorės, tai nereiškia, kad Bukšnienė neturi darbo. Ji turi ir gali dirbti kūrybišką darbą, bet perskirstyti lėšas taip, kad mes nefinansuotume pačio administravimo proceso, neužkrautume tų žmonių papildomais darbais“, – sakė meras, pabrėždamas, kad apskritai administravime daugelyje įstaigų yra didelės spragos.

Tačiau girdėdama komisijos siūlymus N. Bitinienė teigė abejojanti dėl finansų centralizavimo, nes ji įsitikinusi, kad finansai turėtų būti pas vadovą, kuris pats galėtų dėliotis, ką už turimus finansus nori ir gali padaryti, įsivertinti, kokios paramos gali prireikti.

Posėdyje dalyvavęs komisijos pirmininkas, vicemeras Darius Jakavičius atkreipė dėmesį, kad šioje srityje mes jokie pionieriai ir finansų centralizavimo keliu jau nuėjusi ne viena savivaldybė.

Kalbant apie Kudirkos Naumiestį, Raimondas Daniliauskas pastebėjo, kad tai apskritai rajone neišnaudota niša, visos esančios įstaigos dirba kas sau, o juos apjungiančio lyderio ar organizacijos nėra.

„Galbūt tas atsirandantis Naumiesčio kultūros centras galėtų būti ne tik kultūros, bet kultūros ir turizmo centras ar kažkas į tą pusę, kaip nutolęs rajono pakrašty“, – mintimis dalijosi R. Daniliauskas.

Komisijos narės Aušra Butkauskaitė-Sederevičienė bei Živilė Puodžiukienė atkreipė dėmesį, kad, deja, didžioji dalis veiklos apskritai orientuota ne į jauną, o į vyresnio amžiaus žmogų. Algimantas Vorevičius kėlė retorinį klausimą, kodėl prie kultūros centro prijungus jaunimo tautinių šokių grupę „Pynė“, norint susistiprinti, taip nebuvo pasielgta ir su „Varpo“ dramos studija. Galbūt čia irgi nėra tos pačios sinergijos ir apkritai bendro požiūrio? Tačiau būtent žmones, kolektyvų vairą rankose laikančius, ir reikėtų labiausiai branginti.

Svarstyta ir apie tai, kam savivaldybė galėtų dedikuoti ateinančius metus. Tarp svarstytų asmenybių – knygos leidėja Julija Pranaitytė, lakūnai Jonas Liorentas ir jo sesuo Antanina Liorentaitė. Būtent ši idėja pasirodė patraukliausia posėdžio dalyviams. Taip pat kaip idėja pasiūlyta galimybė atstatyti Šakių bažnyčios bokštą.

Minčių posėdžio metu išsakyta daug ir įvairių, tad dabar, kalbėta posėdyje, reikia laiko joms subręsti, o kitame posėdyje galbūt priimti ir konkretesnius sprendimus.