Tradiciškai prieš Šeštines (Kristaus dangun įžengimo šventę) Bliuviškių (Griškabūdžio sen.) ir kaimyninių kaimų gyventojai kartu su Griškabūdžio ir Barzdų parapijų klebonu Vytautu Mazirsku lankė kryžius, meldėsi už kryžiaus statytojus, jų šeimas, Dievo prašė apsaugoti derlių nuo sausros ir ledų.

 

Kryžiaus dienos prasideda šeštąją savaitę po šv. Velykų. Tradicija lankyti kryžius per Kryžiaus (mūsų krašte vadinamas Kryžiaunas) dienas Bliuviškių krašte siekia kone šimtmetį. Artėjant Šeštinėms, šio krašto žmonės sutvarko kryžių aplinką, pasodina, pamerkia gėlių, žalumynų.

Pirmadienis, antradienis ir trečiadienis prieš Šeštines būdavo vadinamosios Kryžiaus dienos. Pasak šią tradiciją palaikančio Bliuviškių kaimo gyventojo Valdo Sinkevičiaus, Griškabūdžio krašte nusistovėjo tradicija kryžius lankyti trečią Kryžiaus dieną.

Tad gegužės 25 d. grupelė žmonių tradiciškai rinkosi prie Bliuviškių kaimo kryžiaus J. Totoraičio gatvėje, vėliau važiavo parapijos keliais ir laukais nuo kryžiaus prie kryžiaus. Procesijos dalyviai, vedami kun. V. Mazirsko, prie kiekvieno kryžiaus meldėsi ir giedojo už gyvuosius ir mirusius kaimų gyventojus, sodybų šeimininkus, kryžių statytojus, kunigas palaimino laukus, prašė gero derliaus, palankaus oro.

Tą dieną kryžių lankymo dalyviai aplankė 14 kryžių Bliuviškių, Vidgyrių, Šukėtų, Patašinės ir Patamošupio kaimuose, bei du kryžius, stovinčius Višakio Rūdoje. Čia juos pasitiko parapijos klebonas kun. Vitalij Volodkovič ir vietos gyventojai.

„Dar aš vaikas buvau, tai gegužines pamaldas giedodavom. Tai pas vieną žmogų, kitais metais – pas kitą. O per Kryžiaunas dienas eidavom prie kryžių, tik daugiausiai nueidavom prie pagrindinio kryžiaus Bliuviškiuose. Nebuvo tuomet mašinų, niekas neveždavo“, – sako V. Sinkevičius.

Kryžių lankymo tradicija 2018 m. įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

„Šiandien karo Ukrainoje kontekste matome, kaip mūsų laukai veši. Mums šis kryžių lankymas ypatingai svarbus. Dievo palaimos prašome mūsų žemdirbiams, javams, kryžių statytojams. Kad duotų duonos, kuria galėtume dalytis su visu pasauliu“, – kalbėjo folkloro kolektyvo „Nova“ vadovė Nijolė Černevičienė.

„Draugo“ inf.