Šakiai ir Sudargas aidėjo nuo poezijos

poezijos pavasaris sakiuose
Poetas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas Marius Burokas (stovi) viešėdamas Šakiuose skaitė eilėraščius apie dukrą, tačiau prisipažino, kad dabar nekuria, nuo karo Ukrainoje pradžios savo „Facebook“ paskyroje dalinasi naujienomis, protarpiais išverčia ukrainiečių poezijos. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Šiemet, po dviejų pandemijos metų, 58-asis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2022“ tradiciškai vėl vyksta pavasarį ir gegužės 20 d. užsuko į Šakius – Lietuvių kalbos dienų sostinę. Poetų eilės skambėjo Šakių Trečiojo amžius universitete (TAU) bei Sudarge. Poezijos mylėtojai turėjo galimybę išgirsti penkių poetų – Lauros Kromalcaitės, Mariaus Buroko, Valdo Daškevičiaus, Mindaugo Valiuko, Aivaro Veiknio kūrybą.

Kaip kalbėjo Šakių viešosios bibliotekos aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė, džiugu, kad „Poezijos pavasaris“ atskrido ir į Lietuvių kalbos dienų sostinę – Zanavykiją, kartu minint ir Sūduvos metus.

„Kai išgirstame Maironio „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka“ – taigi apie mus. Tik mes vieni turim ir Šešupę, ir Nemuną. Šiandien tikrai norim pasigirti: kuomet sustojam Meištų kalnelyje ir nusilenkiam didžiajam varpininkui Vincui Kudirkai, sakom, jog Zanavykija – himno tėviškė. Kada sustojam prie knygnešių įamžinimo vietų Sudarge, Lukšiuose, Lekėčiuose, Kiduliuose, Kudirkos Naumiestyje, Slavikuose, sakom – čia knygnešių žemė. Čia ir signatarų žemė. Tarp Kovo 11-osios signatarų – ir poetas Gintautas Iešmantas“, – kalbėjo L. Eringienė pasidžiaugdama ir tuo, jog šiųmetiniame „Poezijos pavasario“ almanache jaunųjų šakiečių Editos Puskunigytės bei Tomo Vyšniausko kūryba.

Rašytojų sąjungos fondas išleido almanachą „Poezijos pavasaris 2022“ su kompaktine plokštele. Almanachą sudarė poetas A. Veiknys. Susitikime su šakiečiais jis išdavė, jog būtent A. Puskunigytei bus skirtas prizas už geriausią debiutą almanache. Į Šakius A. Veiknys atvyko su nauja, ketvirtąja poezijos knyga „Mamuto medžioklė“, eilėraščiuose poetas grįžta į vaikystę, prisimena kartu su šeima dirbamus žemės darbus. Poetas yra parašęs eilėraščių ir veidrodiniu principu, sako norėjęs išbandyti ką nors naujo.

Kitas svečias – M. Burokas – poetas, vertėjas, lietuvių literatūros internetinio žurnalo anglų kalba „Vilnius Review“ redaktorius, rašantis karo kroniką. Jis pripažino, kad šiuo metu rašo mažai, tačiau turi nemažai pažįstamų ukrainiečių ir baltarusių poetų, rašytojų ir stengiasi versti, ką jie rašo dabar, „ant greitųjų“, nes jiems svarbu ne tik išsisakyti, bet ir skleisti žinią, o poezija – vienas iš būdų.

„aš – taikinys. man tinka gražūs dalykai. kairėje kišenėje – pasas, dešinėje – šeimos nuotrauka. kvepalai pasibaigę, mėta kvėpinsiu nužilusius plaukus, išsausėjusią pavasario odą. aš – taikinys, o taikiniai neverkia, ir neviltimi nesiskundžia. jie, tiesą sakant, niekuo nesiskundžia. ir nieko nekaltina. net tada, kai sėdi rūsy. net tada, kai jiems atlekia“, – Katerynos Michalicynos kūrybą skaitė M. Burokas.

L. Kromalcaitė – marijampolietė poetė, susitikime skaitė eilėraščius iš poezijos rinktinės „Mūsų čia niekad nebuvo“. Jos eilėraščiuose nėra skyrybos ženklų, taip poetė palieka laisvę skaitytojui. Keliuose eilėraščiuose yra karo motyvų, kūryboje daug vyriškosios giminės.

Dar vienas svečias – poetas, redaktorius, žurnalistas V. Daškevičius, šių metų Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatas, išleidęs penkias poezijos knygas. Paskutinioji – „Iš viso likusio laiko“.

„Vaikštau mieste su dviem nematomais irklais. O taip. Esu gerokai paplaukęs“, – skaitė poetas.

Susitikimą dainomis paįvairino poetas, dramaturgas, bardas M. Valiukas. Tai vienas ryškiausių savo kartos poetų, keturių knygų autorius, vienas geriausių haiku poetų Lietuvoje. Autoriaus eilėraščiai išversti į 10 pasaulio kalbų. Svečias pasakojo, kad kai kurie jo kūriniai gimė visai paprastai, nes tiesiog „atsitiko“.

„Vieną rytą, važiuodamas dviračiu į darbą, kildamas į Šeškinės kalną, nusprendžiau, kad reikia parašyti poezijos serialą, kaip aš kiekvieną rytą kylu Šeškinės kalnu“, – pasakojo M. Valiukas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar esame drąsūs kreiptis emocinės pagalbos?

klausimelis 11 12Genė iš Naudžių:

Manau, reikia išdrįsti kreiptis pas specialistus. Pati kreipiausi, kai man buvo sunku. Ir padėjo. Dabar puikiai jaučiuosi. Esu girdėjusi apie savitarpio pagalbos grupes. Manau, nereikia visko savyje laikyti, o kreiptis pagalbos. Jei žmonės neskaito laikraščių, nežiūri jokių informacijų, nesinaudoja internetu, tai ir nežino, kur galima kreiptis pagalbos. Karas Ukrainoje mano emocinės savijautos lyg ir nepaveikė. 

klausimelis 11 12 2

Renata iš Šakių:

Visuomenėje dar yra stereotipai, baimė, kad nesupras, kad būsim pasmerkti, jei kreipsimės emocinės pagalbos. Pažįstu žmonių, kurie sunkiu momentu geriau nutylės, pakentės. Netgi kreiptis pas psichiatrą ne visi išdrįstame. Apie emocinės pagalbos grupes, veikiančias Šakiuose, negirdėjau. Bet jeigu yra grupė užaugusiems alkoholikų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje, tai gerai. Labai svarbu kalbantis išsivalyti tą skausmą. Tik kiek išdrįs ateiti? Kaip skatinti visuomenę?

europos pulsas350px

 
 11 21

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.