Šakių kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Laura Saunorienė (kairėje) tikino, kad tiek ji, tiek įstaigos vadovas tik už tai, kad penktadieniniai šokiai vyktų. Jos kolegė, šokių sumanytoja Virginija Snudaitienė nesutinka su jai pareikštu priekaištu, kad nebuvo tinkamai sukomunikuota. D. Pavalkio nuotr.
Pirmadienio dienai besibaigiant, pas D. Aštrauską atėjo trys šokių vakarų dalyviai, juos palaikyti atskubėjo ir tarybos narys Tomas Skaizgirys. Nuolatinis šokių lankytojas šakietis Vykintas Augustaitis išgirdęs, kad kovą šokiai nebus organizuojami, rimtai sunerimo.
„Tie šokiai ir turizmą skatina, ir mūsų socialinė savijauta tampa geresnė. Vyksta gyvas bendravimas, kas yra, manau, labai svarbu. Mums, kaip vyresniems žmonėms, reiktų ir į socialinį paramos skyrių kreiptis, čia tie šokiai kaip savižudybių prevencija <...>. Jeigu nuspręsta nutraukti šokius, tai mums turi būti paaiškinta, kodėl“, – kalbėjo V. Augustaitis.
Į pokalbį įsijungusi kita šakietė Irena bandė aiškiau išdėstyti apsilankymo pas vedėją tikslą bei tvirtino, kad šokių pradžia ir atsirado iš pačių šakiečių noro šokti.
„Pasikalbėjom su kultūros centro darbuotoja Virginija Snudaitiene, įstaigos direktoriumi, kad mes, vyresnio amžiaus žmonės, norim šokti. Ir nuo praeitų metų rugsėjo atidarė šokių sezoną. Renkamės kiekvieną penktadienį, groja liaudiška, pop muzika. Susirenka įvairaus amžiaus publika, ne tik iš Šakių, bet ir iš Kauno, Tauragės, Jurbarko. Žinokit, labai smagu. Mes manom, jei susirenka 70 žmonių, net iki 90-ies, tai padaryti pertrauką iki rugsėjo... Žinokit, mes norim judėti“, – kalbėjo Irena ir pridūrė, kad paskutinio šokių vakaro metu net buvo renkami parašai, kad šokiai vyktų ir toliau.
Irena pasakojo, kad šokiams jie dažniausiai renkasi kultūros centro rūsyje ir jiems tų patalpų užtenka.
„Mes ir galvojam – negi dabar tokį nuostolį nešam kultūros centrui, todėl šiandien čia ir susirinkom. Mes dabar esame nusiminę...“ – tvirtino šakietė.
Kaip pridūrė V. Augustaitis, šokių organizavimo rūpesčius ant savo pečių neša kultūros centro darbuotoja V. Snudaitienė ir negailėjo Virginijai padėkų už entuziazmą.
Į tokį šakiečių vizitą sureagavęs D. Aštrauskas paaiškino, kad „tiesiogiai Švietimo skyrius tų šokių neorganizuoja“, ir teiravosi, ar šokių dalyviai tiesiogiai dėl tolimesnių šokių vakarų organizavimo kalbėjosi su kultūros centro vadovu.
Šokių dalyviai tvirtino, kad su pačiu įstaigos vadovu nekalbėjo, mat, jų teigimu, jis su jais nesikalba, o sprendimas, kad vasario 24 d. vyko paskutinis šokių vakaras, buvo priimtas būtent kultūros centro vadovo.
„Bent jau katalikiškoje Lietuvoje per gavėnią iki Velykų būdavo rimties laikas. Vasarą dažniausiai visi išsivažinėję, atostogų laikas, daržai... – svarstė D. Aštrauskas. – Vasarą, manau, dėl šokių poreikio realybė bus kita.“
„O ar pamėginom mes juos rengti tą vasarą? – laikėsi savo ponia Irena. – Šokiuose groja rajono kapelos neatlygintinai, mokama tik už kviestinius muzikantus.“
Su tokiu vedėjo pasakymu nenorėjo sutikti ir T. Skaizgirys sakydamas, kad „jei per gavėnią jau šokiai toks griekas“, tai kodėl kultūros centre rengiami koncertai ir kiti pasilinksminimai...
Kitas šokių dalyvis Juozas dar pridūrė, kad šokių vakarai vyksta labai kultūringai, be jokių incidentų ar alkoholio vartojimo.
D. Aštrauskas svarstė, kad galbūt verta pabandyti šokius organizuoti ir šiltuoju metų laiku, tik reiktų pasižiūrėti, ar bus poreikis.
„Nesvarbu, kad ir dvidešimt žmonių ateina vakare pabendrauti, pajudėti, kitas ir meilę galbūt tuose šokiuose suranda... Kiek tų kaštų kultūros centras patiria? Tai yra visuomeninis pastatas, kuriuo galima naudotis, – kalbėjo T. Skaizgirys. – Kur vyksta šokiai, tai reikia uždaryt, iniciatyvą gesinti? Tai kam trukdyt, tegul vyksta.“
Šokių dalyviai tvirtino, jog sutinka, kad gavėnios metu šokiai nevyktų, bet po Velykų tikisi, kad vėl galės rinktis penktadienio vakarais, su įstaigos vadovu šiuo klausimu žadėjo pasikalbėti ir skyriaus vedėjas.
Pasiteiravus paties M. Kriaučiūno nuomonės dėl šokių situacijos, šis neslėpė nuostabos sakydamas, kodėl dėl iškilusios problemos į jį niekas nesikreipė, o kad yra kažkoks nepasitenkinimas, sužinojo tik iš šalies.
„Niekas neuždraudė tų šokių. Šokių vakarus organizuoja ir datas suplanuoja darbuotoja Virginija Snudaitienė. Ir anksčiau vasarą nevykdavo šokiai, manau, dėl tos priežasties darbuotoja taip suplanavo šokių vakarus“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Jis pokalbio metu neslėpė apmaudo sakydamas, jog „gana ant manęs varyti purvą“ ir antradienį į savo darbo kabinetą pakvietė diskusijai visus šokiais suinteresuotus asmenis.
Kaip kalbėjo kultūrinės veiklos vadybininkė Laura Saunorienė, ji informaciją apie šį sezoną organizuojamus paskutinius šokius paskelbė vasario 24 d., sulaukusi iš kolegės V. Snudaitienės patvirtinimo.
„Matau Virginijos, kaip organizatorės, tokį neužtikrintą žingsnį. Reikėjo sakyti, kad tie šokiai ne paskutiniai, kad dar padiskutuosim su direktoriumi, gal dar ir padarysim tuos šokius. Bet susidarė kažkoks burbulas, renkami parašai, kreipiamasi dėl šokių į aukštesnes instancijas, neva kultūros centras, direktorius ar vadybininkė nusprendė jų nedaryti, uždraudė... Niekada gyvenime nedraudžiau nei vienam kažką daryti, nei direktorius draudė. Viskas, manau, turi būti paremta diskusija, argumentais, ne nuo ten reikėjo pradėti diskusiją“, – kalbėjo L. Saunorienė ir pridūrė, kad šokius galima pratęsti ir kultūros centras tokiai veiklai niekada neprieštaravo ir neprieštaraus.
V. Augustaitis laikėsi savo ir sakė: „Mane tauta įgaliojo paprašyti susitikimo pas Aštrauską.“ Įstaigos vadovas M. Kiaučiūnas bandė dar kartą paaiškinti V. Augustaičiui: jei šokėjai nesusikalbėjo su šokių organizatore, turėjo kreiptis į įstaigos direktorių.
Penktadieninių šokių, kurie organizuojami jau kone dešimtmetis, organizatorė V. Snudaitienė bandė susitikimo metu išsakyti ir savo poziciją.
„Čia nepagarba man, kaip šokių idėjos sumanytojai... Jūs sakot, kad aš negebu sprendimo priimti, neapsisprendžiau? <...> Aš ne panelė, dirbu 21-erius metus kultūros įstaigoje“, – nesulaikiusi emocijų pareiškė V. Snudaitienė ir išėjo iš vadovo kabineto.
Nesusikalbėjimas ne tik su šokių dalyviais, bet ir kultūros darbuotojų tarpusavyje, atrodo, lėmė ir diskusiją dėl šokių Šakiuose ateities. Vienintelis šioje situacijoje pozityvus išliko V. Augustaitis reziumuodamas diskusiją, kad „šokiai tęsis, nes visi – už šokius“. Tiek L. Saunorienė, tiek M. Kriaučiūnas dar kartą prašė šokių dalyvių, kad „jei kyla klausimų, reiktų kreiptis į renginio organizatorius. Nei Aštrauskas, nei meras šitų šokių neorganizuoja ir renginių turinio nesudarinėja“. Įstaigos vadovas pažadėjo – „šokiai bus, bet tai aptars po Velykų“.
Vėliau pakalbinta V. Snudaitienė tvirtino, kad sprendimas apie paskutinius šio sezono šokius buvo priimtas kultūros įstaigos administracijos sprendimu.
„Visuomenei užkliuvo ta eilutė, kad šokiai jau paskutiniai šį sezoną. Su manim ta antraštė nebuvo aptarta. Už tai ir sujudo tie žmonės. Gerbiu įstaigą, kurioje dirbu. Nekaltai prikalta jaučiuosi“, – kalbėjo V. Snudaitienė.
Anot jos, įstaigos sprendimas daryti šokių pertrauką iki rudens, galbūt priimtas dėl renginių intensyvumo ir gavėnios laikotarpio.
„Ar imčiausi ir toliau organizuoti šokius? Jei su manim šį klausimą aptartų įstaigos vadovas. Reikia tiesiog pokalbio: ar darom, ar, Virginija, sutinki toliau organizuoti? Neturiu jokių ambicijų, tiesiog reikia žmoniškumo“, – sakė ji.