Liepos 24–29 dienomis Zyplių dvare vyksta kasmetinis, jau 21-asis tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai“, į kurį kalti, drožti, tapyti, lipdyti, karpyti sugužėjo kone 30 kūrėjų ne tik iš mūsų rajono, bet ir iš Druskininkų, Alytaus, Kalvarijos, Marijampolės, Jurbarko. „Kad pleneras tęstųsi amžinai...“ – sakė kalbinti menininkai.

„Kai antroje liepos pusėje laukuose pradeda svirpt žiogai, pradedam svajoti apie plenerą. Čia ir pabendraujam, ir pakuriam, ir pasidalinam“, – sako tekstilininkė Rita Mockeliūnienė, šiemet dvaro ponioms nerianti baltas pirštinaites.

Ji su kitais menininkais įsikūrusi Zyplių dvaro kieme esančiose vadinamosiose svarstyklėse, po stogu. Ant sofutės verti šiaudus įsitaisiusiai Jūratei Šnipienei, puikiai menančiai patį pirmąjį plenerą, renginys tapo neatsiejama vasaros tradicija, regis, perduodama ir jaunesnėms šeimos kartoms, mat čia pat piešia anūkė Paulina, įkvėpta greta akvarele tapančio dailininko Vytauto Kalinausko, kuris neslepia – atvyko šiemet į plenerą dar ir todėl, kad „nori pasimatyti su draugais“.

„Yra ir poreikis parodyti, ką moki. Čia skaniai maitina. Čia gražios moterys...“ – šypsosi dailininkas, šiemet į rankas paėmęs akvarelės dažus ir tapantis poliptiką „Tėviškės“ tema.

Ne pirmi metai plenere dalyvaujanti druskininkietė Natalija Bulotienė sako, kad ją kūrybiškai nuteikia dvaro aplinka, tuo metu gelgaudiškietė tapytoja Eglė Dragūnaitytė deda teptuką šonan ir su mielu noru plačiau pasidalija mintimis.

„Kalti, drožti, tapyti gali kiekvienas namuose užsidaręs. O pleneras yra ir tam, kad tie bendraminčiai sueitų, pabūtų, pabendrautų ir prie progos kažką sukurtų, – svarsto Eglė. – Čia didžiulė socializacijos stovykla, nes kūrėjai dažniausiai dirba po vieną.“

Jai antrina sodų rišėja Saulena Valatkaitienė sakydama, jog jie nori, kad „pleneras būtų amžinas“.

Prie karpinių palinkusi Genutė Bučiūnienė šiemet ėmėsi ir grafikos, lauke sutiktas griškabūdietis Eirimas Martūnas drožia vaidilą, sako jis į plenerą atvažiuojąs kasmet dar ir todėl, kad „gali susitikti su draugais menininkais, pasėdėt ir pakalbėt“. Visų menininkų neįmanoma pakalbinti, net ir surasti sunku – ne vienas kažkur Zyplių dvaro erdvėse, atradęs tinkamą kūrybos kampelį, neria savon stichijon.

Visad itin smalsu užsukti į kalvę. O čia – skulptorius Vidas Cikana, kalvis Edgaras Mačaitis, menininkės Aurelija Kurienė, Kristina Venslauskienė iš metalo ir betono kuria bendrą darbą, kurį pavadino „Fėja“ ir žada pastatyti Zyplių dvaro parko teritorijoje esančioje „Bučinių saloje“.

„Esu lėlių kūrėja, bet Vidas dar ankstesniuose pleneruose užkabino pabandyti kurti skulptūrą, – sako K. Venslauskienė. – Atvažiuoju kasmet, nes čia tokia meniška aplinka, norisi būti, tarsi atostogos, kuomet gali pabėgti nuo visko.“

Kad liepos savaitę Zyplių dvare menininkai jaustųsi išties geriausiai, prisideda nemažai žmonių. Plenerą organizuoja Šakių kultūros centro Lukšių padalinys kartu su partneriais – Šakių rajono tautodailininkų bendrija „Dailius“. Lukšių padalinio vadovė Daiva Bukšnienė atskleidė, kad norinčių plenere dalyvauti yra daug daugiau, tenka net riboti dalyvių skaičių. Tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai“ finansuojamas iš Kultūros rėmimo fondo lėšų, paramą taip pat teikia savivaldybė. D. Bukšnienė dėkinga ir Lukšių seniūnijai už suteiktą bazę bei visapusišką palaikymą, šiltų žodžių ji negaili ir kitiems rėmėjams.  

Į pokalbį įsiterpęs „Dailiaus“ pirmininkas, skulptorius V. Cikana sako, kad norisi tęsti plenero tradiciją ir toliau.

„Iš kūrėjų nuolat girdime, kad yra gera pati Zyplių dvaro aura ir gera bazė kurti. Yra kalvė, galima dirbti po stogu, – sako V. Cikana. – Manau, ir mūsų „Dailiaus“ narių įdirbis yra. Gražiai kasmet Jūratė Šnipienė ir Saulena Valatkaitienė tęsia šiaudinių sodų rišimo tradiciją. Aplanko nemažai ekskursantų, kurie stebi kuriančius, patį kūrybos procesą.“

Apžiūrėti tautodailininkų sukurtus darbus bus galima šeštadienį – 13 val. vyks plenero „Zyplių žiogai“ uždarymas ir sukurtų darbų parodos atidarymas.