Rugsėjo bei spalio mėnesiais Novaraisčio ornitologinis draustinis pildosi besiruošiančių keliauti gervių pulkais. Čia šie paukščiai atlekia sukaupti jėgų tolimai kelionei į Pietus, o žmonės – pažvelgti į šiuos mielus paukščius ir paklausyti jų ilgesingų klyksmų. Kodėl? Kaip ilgai nakvoja Novaraistyje šie paukščiai? Atsakymus į šiuos klausimus galėjo išgirsti visi, susirinkę į miškininkų bendruomenės organizuotas tradicines „Gervių palydas“.
Priminsime, kad Novaraisčio valstybinis ornitologinis draustinis įsteigtas 1988 m. Paukščių apsaugai svarbia teritorija vietovė paskelbta 2004 m., siekiant išsaugoti čia perinčias upines žuvėdras ir apsistojančias migruojančias pilkąsias gerves.
Praėjusį savaitgalį į Novaraistį gausiai atvykusius gamtos mylėtojus pasitikusi Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Gerdžių girininkijos specialistė Lina Čekauskienė su kolegomis informavo, kad paukščių pamėgtą teritoriją sudaro apie 1000 ha ploto neeksploatuojamas durpynas su klampynėmis ir virš vandens kyšančiomis durpių salomis. Pasak miškininkės, tai mėgėjo ornitologo, tuometės Šakių miškų urėdijos Lekėčių girininko pavaduotoju dirbusio Antano Aleknonio pastangomis rudenį Novaraistyje susirenka keli tūkstančiai pilkųjų gervių.
Kadaise didelį raistą netoli Lekėčių sūduviai praminė Novaraisčiu, mat iš jo išteka Novos upelis, savo tėkmę pradeda ir Sūduvos upė Liekė.
„Apie 1960 m. čia buvo pradėtos kasti durpės. Kraštietis A. Aleknonis pastebėjo, kad atsivėrusią didžiulę plynumą pamėgo įvairūs paukščiai: vieni čia peri ir gyvena, kiti – rudenį nutupia nakvynės. Baigus eksploatuoti durpyną, kraštietis ėmėsi žygių, kad čia būtų įsteigtas Novaraisčio ornitologinis draustinis, o ne pievos, kurių čia troško garsus vietos kolūkio pirmininkas“, – ornitologinio draustinio ištakas priminė L. Čekauskienė. 
Gerdžių girininkijos specialistė Lina Čekauskienė (dešinėje) gausiai susirinkusiems paukščių mylėtojams Novaraisčio ornitologiniame draustinyje priminė, kad gerves paprastai pirmiau išgirsi nei pamatysi. L. Poškevičiūtės nuotr.
Baigus eksploatuoti durpyną, saugantis gaisrų, 1979 m. dalis teritorijos buvo užtvenkta, todėl susidarė seklus kelių šimtų hektarų tvenkinys. A. Aleknonio pastangomis Novaraisčio ornitologinis draustinis buvo įsteigtas.
Kaip pasakojo L. Čekauskienė, migracijos metu vandens telkiniuose apsistoja keliaujančių ančių, žąsų ir varnėnų būriai.
„Durpyno teritorijoje pastebima daugiau kaip 30 rūšių sparnuočių, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, nemažai paukščių čia peri. Čia veisiasi apie 100 porų upinių žuvėdrų, o per migraciją rudenį atskrenda apie 3000 gervių“, – pasakoja L. Čekauskienė rodydama tolimoje pelkėje apsistojusius ir baltuosius garnius.
Stebėti išskrendančių gervių į Novaraisčio durpyną pasklindame ir mes. Einame pylimu, kuriuo kažkada siauruko geležinkeliu išveždavo durpes.
Pasak L. Čekauskienės, ilgainiui buvusio durpyno teritorija apaugo krūmais, aukštomis žolėmis ir tapo mažiau tinkama paukščiams. Tad Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva kasmet yra tvarkomos upinėms žuvėdroms perėti svarbios vietos. O Panemunių regioninio parko direkcijos ir VMU Šakių regioninio padalinio darbuotojų pastangomis šioje vietoje kiekvienais metais šienaujamos ir smulkinamos išplitusios nendrės.
Jau po saulėlydžio tylą Novaraistyje sudrumsčia gervių trimitavimas, pirmieji, pasak miškininkų, pasirodo žvalgai, o vėliau prasideda ir masinis gervių suskridimas: gervės pulkeliais leidžiasi ir tupia ganėtinai toli nuo čia dar 2007 m. įrengto paukščių stebėjimo bokštelio ir nakvoja pelkėje. Ornitologų nuomone, reiktų šio statinio atsisakyti, o įrengtą aikštelę perkelti tolėliau, kad lankytojai netrikdytų paukščių ramybės.
Ryte, vos brėkštant, pirmieji gervių pulkai triukšmingai palieka savo naktinio poilsio vietą Novaraistyje ir skrenda į aplinkinius laukus, kur dienomis maitinasi. Derlingi Sūduvos krašto dirbamos žemės laukai joms labai tinka: nuėmus derlių visada lieka paukščiams tinkamo maisto.
„O jau spalį gervės paliks Novaraistį ir žiemoti migruos į Pirėnų pusiasalį (Ispanija), Prancūziją, mažiau žiemoja šiaurės Afrikoje“, – sako L. Čekauskienė.
Anot miškininkų, Novaraistyje gyvena ir vilkų, pastebėta lūšis, gausiai darbuojasi ir varto medžius bebrai.
Norintys palydėti gerves vis dar gali iki spalio vidurio atvykti į Novaraistį, tik miškininkai prašo čia suvažiuojančių sparnuočių mylėtojų draustinyje išsaugoti rimtį ir netrikdyti paukščių. Ornitologiniame draustinyje lankytis draudžiama nuo balandžio 1 iki rugpjūčio 1 d.
1976 m. gervės įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau populiacijai pagausėjus 2019 m. iš šios knygos išbrauktos.
Eduardas iš Griškabūdžio:
